Pasirodė žinia, kad Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijos susitarė dėl poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ ir VšĮ Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro „Dainava“ integravimo į sveikatos apsaugos sistemą. Atrodo, kad problemos pagaliau baigėsi ir šie centrai vėl galės ramiai veikti. Tačiau, toks mistinis ir paslaptingas ministerijų susitarimas neišvengiamai atneša kitas problemas tiek šių centrų darbuotojams, tiek valstybės tarnautojams ir pareigūnams, kuriems ir taip reikalingas sveikatinimo paslaugos.
Vidaus reikalų ministrė teigia, kad VRM „Yra atsakinga už viešąjį saugumą, o ne sveikatinimo paslaugų teikimą“, todėl „Pušynas“ ir „Dainava“ šiai ministerijai nereikalingi. Iš karto kyla logiški klausimai: ar ne darbdavys turi rūpintis savo darbuotoju? Ar ne jis turi užtikrinti patogias, saugias ir sveikas darbo sąlygas? Remiantis Vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės žodžiais, kad tai yra ministerijai nebūdingos funkcijos, galima daryti prielaidą, kad ministerijai nerūpi valstybės tarnautojai arba ministrė visiškai atitrūkusi nuo darbo (valstybės) teisės reikalavimų.
Taip pat šis ministerijų susitarimas gali reikšti ir kitą strategiją. Jeigu nepavyko planas A, visada yra galimybė vykdyti planą B. Istorijoje dar neteko girdėti, kad valdžia visiškai atsisakytų savo plano ir nieko daugiau nebedarytų. „Pušyno“ ir „Dainavos“ pereinamasis 
laikotarpis į sveikatos apsaugos sistemą reiškia, kad jau kita institucija labai greitai gali visą esančią struktūrą peržiūrėti ir pertvarkyti pagal savo poreikius ir norus. Pavyzdžiui, gali būti atliekami tokie veiksmai, kaip pradėtas vykdyti auditas, gali būti pakeistas direktorius ar pašalinti kokie nors skyriai arba institucija gali perorganizuoti struktūrą pagal jiems tinkamus kriterijus. Tačiau, labiausiai kyla klausimas ar „Pušynas“ sudarys sutartį su Vidaus reikalų ministerija, kad valstybės tarnautojai ir toliau galėtų pailsėti, pasveikti ir reabilituotis? Dirbant tokį darbą, poilsis ir reabilitacija yra neatsiejamos būtinybės, kurios tiesiog turi būti privalomai užtikrintos. Vis dėlto, yra didelė tikimybė, kad tokia sutartis nebus sudaryta, nes kaip šiuo atveju, pasirinktas planas B išpildo pirminį planą A. Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ reali ateitis – pareigūnams ji nebetarnaus.
„Kas nustatė, kad „Pušyno“ ir „Dainavos“ centrų paslaugos yra prastos, per brangios ir netinkamos?“ – klausė Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis. Pirmininkui kilo klausimų, kas padarė įtaką Vidaus reikalų ministerijai atsisakyti sanatorijos, esančios prie jūros. „Juk tai viena patraukliausių ir geriausių vietų pareigūnui pailsėti ir pasirūpinti savo sveikata – tiek fizine, tiek psichologine. Tai yra neskaidru, nelogiška ir sukelia daug natūralių klausimų“ – pasakojo Kęstutis Juknis.
Kodėl Vidaus reikalų ministerija atsisakė ir perdavė Sveikatos apsaugos ministerijai šiuos centrus – lieka iki šiol neaišku. Pavyzdžiui, juk poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ yra pelninga organizacija. Viskas būtų puikiai suprantama, jeigu sanatorija būtų nuostolinga – dėl to klausimų nekiltų. Bet dabar, kai tai realiai yra pelninga įstaiga, sprendimas atsisakyti jos yra tiesiog nelogiškas, mistinis ir paslaptingas. Kaip ir minėta prieš tai, dabar sukuriamas ministerijos įvaizdis, kad ji savo darbuotojais – valstybės tarnautojais, pareigūnais – tiesiog nenori rūpintis ir kad atsisakoma atsakomybė į jų būtiną poilsį, geros sveikatos užtikrinimą ir reabilitaciją. Vienaip ar kitaip, laukia sunki ir baimę kelianti ateitis valstybės tarnautojams, pareigūnams, „Pušyno“ ir „Dainavos“ centrų darbuotojams.