Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ kviečia netylėti, diskutuoti, aptarti, tai kas nežinoma plačiajai visuomenei, o būtent „dirbančiajai liaudžiai“, dėl kurios priimami, keičiami Jų socialines garantijas pabloginantys įstatymai. Nors Trišalės Tarybos ( TT) reglamente, bei nuostatuose klausimus nagrinėja tik darbdavių, profsąjungų ir vyriausybės deleguoti atstovai, tačiau 2022 m. vasario 8 dieną kažkokiu stebuklingu būdu klausimus TT dėl darbo kodekso pradėjo pristatinėti ir nagrinėti Lietuvos advokatūros atstovai. Šypseną kelia tai, kad daugelis advokatūros atstovų garsiai skanduoja šūkį, neva jie neatstovauja nei vienos, nei kitos pusės, o siekia tik aiškumo, logiškumo ir darbo kodekso nuostatų apibrėžtumo. Tačiau Sandrauga atstovai mano: jeigu jau advokatas demonstruoja gebėjimą ginti visų Lietuvos žmonių interesus, tuomet jis jau turi galimybę tapti prezidentu, nes turtinga praktika ne visuomet daro advokatą geresniu, bet visada turtingesniu. Tai kas atsitiko Trišalei Tarybai, darbo kodeksui, jo kūrėjams, kad kodekso nuostatos tapo tokios blogos, nelogiškos ir joms pakeisti pasitelkta advokatų armija?
Įvykusioje darbo santykių komisijos posėdyje buvo bandoma įrodyti, kad kompensacija už nekonkuravimą DK -38 str. ( ne mažiau kaip 40 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio būtų mokama ne nuo sutarties dėl nekonkuravimo sudarymo momento), mokama pasibaigus darbo santykiams su darbdaviu. Pabrėžtina, kad darbuotojas šiuo atveju, pasirašius nekonkuravimo susitarimą negalėtų dirbti pagal savo profesiją ir nesudarytų darbo sutarties su kitu darbdaviu 2 metus. Su tokia diskriminuojančia, antikonstitucine nuostata LPS ,,Sandrauga“ sutikti negali. LR Konstitucijos 48 straipsnis nustato, kad ,,Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą, bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju“.
Profesinių sąjungų atstovai surėmė ietis ir dėl darbuotojo teisinės padėties DK-51 str., kai įmonė, verslas reorganizuojamas perduodamas, parduodamas ar kitaip perleidžiamas kitam verslininkui. Galiojančioje redakcijoje darbo santykiai su darbuotoju turi tęstis tokiomis pačiomis sąlygomis. Komisijoje dalyvavę advokatai vienas per kitą įtikinėjo, kad Teismai labai nevienodai formuoja praktiką šiuo klausimu, todėl reikalavo, kad DK 51 str. 3 dalyje būtų įrašyta ne tik, kad darbuotojo darbo santykiai tęsiasi tokiomis pačiomis sąlygomis, bet ,,tokiomis pačiomis darbo sutarties ir lokaliniuose darbo teisės aktuose numatytomis sąlygomis“ . LPS ,,Sandrauga“ mano, kad CPK įtvirtintų teisingumo ir sąžiningumo principai galioja visiems darbdaviams ir darbuotojams. Tiesiog kvaila viešai teigti, kad Teismai nesupranta, kada darbuotojui sudaromos tos pačios , o ne pakeistos sąlygos.
Verta pabrėžti, kad nei viena advokatų teikiama darbo kodekso nuostata nėra naudinga darbuotojui. Praktika, kai darbo kodekso nuostatoms pakeisti pasitelkiami privatūs asmenys – advokatai su savo auksinėmis citatomis dar kartą patvirtina nenuilstantį kapitalo siekį bet kokiu būdu siekti kuo didesnio pelno. Kas atsitiks su žmogumi, su jo socialine ateitimi, su jo gyvenimu- advokatams tikrai nerūpi. Jie juk netarnauja nei vienai, nei kitai pusei.
Teisininkė Agnė Gelžinė