Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ (toliau-LPS „Sandrauga“) ne kartą yra pabrėžusi kuo Darbdaviams yra naudingos kolektyvinės sutartys, ir kaip ruošiamasi skatinti kolektyvinių sutarčių sudarymą. Lietuvos Trišalės Tarybos (TT) vykusiame posėdyje, pasisakė socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, profesinių sąjungų atstovai, o taip pat ir darbdavių organizacijos atstovai. Buvo diskutuojama ir siūlomi būdai kaip paskatinti kolektyvines sutartis, kad ateities darbo santykiams didelę įtaką darytų kolektyvines sutartys, o ne politikų nuolat kaitaliojamas darbo kodeksas. Kvalifikuotą pranešimą pateikusi Jurgita Vitkauskienė socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė akcentavo, kad per mažai sudaroma kolektyvinių sutarčių aukštesniu lygiu. Daugumoje sutarčių nėra palankių sąlygų darbdaviui. Kristina Krupavičienė („Solidarumas“ pirmininkė) teigė, jog reikalingi mokymai institucijų stiprinimui, kad būtų galima paruošti derybų komandas, kad nėra ekspertų, kuriais būtų galima pasitikėti, taip pat nėra rasta taškų, dėl socialinio dialogo. Posėdyje dalyvavusi Dalia Jakutavičė (LPSK atstovė), siūlė socialinį dialogą skatinti sukuriant savo sektoriaus darbo sutartį, tuomet vyriausybė nustotų reguliuoti tuos dalykus, kuriuos gali susitarti socialiniai partneriai pvz. ekonominiai. Tačiau, kaip tai padaryti, kai vyriausybė tampa tik stebėtoja, ji nesiėmė analizuoti. Kalbėjęs Ričardas Sartatavičius darbdavių organizacijos atstovas mano, jog reikia keisti požiūrį ir komunikaciją. Kai vyksta kaltinimai, jog darbdavys yra blogas, skriaudžia, o profesinės sąjungos – ne. Pasak jo kolektyvinės sutartis sudaryti sudėtinga. Tačiau Aleksandras Pasohovas (LPSK atstovas) teigė, kad suinteresuotas turėtų būti ir darbdavys sudarant kolektyvines sutartis, tačiau to nėra, nes padidėja išlaidos ir yra sunkiau konkuruoti rinkoje. Lietuvos profesinė sąjunga LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pabrėžė ir užakcentavo, kad socialinio dialogo skatinimo procesą aktyviai remia ES. Naujojoje Lisabonos sutartyje- Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) (151str.) yra pabrėžiama, kad “vadovų ir darbuotojų dialogo skatinimas yra bendras ES valstybių narių tikslas”. Ypač ES yra skatinamas informavimo-konsultavimo įmonėse/organizacijose procesas, kuris ir savaime yra reikšmingas ir skatina (yra pirminė stadija) kolektyvinių derybų pradžią ir stimuliuoja kolektyvinės sutarties pasirašymo procesą. Visumoje kolektyvinės derybos ir kolektyvinės sutartys gali būti naudingos tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, jei tik abi šalys pasirengusios elgtis civilizuotai ir sąžiningai. Kolektyvinė sutartis reikalinga, kad darbuotojas ir darbdavys būtų lygiaverčiai partneriai. Darbdaviai turi prisiimti atsakomybę ir pripažinti, kad kolektyvinės derybos taip pat gali būti naudingos įmonėms, nes sukuriamos vienodos sąlygos, dėl kurių įmonės ir ekonomika tampa stabilesnė. TDO duomenimis, kolektyvinės derybos įmonių lygmenyje: 1) gali palengvinti įmonių gebėjimą prisitaikyti prie ekonominių svyravimų (paklausos kritimo ar kilimo); 2) didina darbuotojų įsipareigojimą ir skatina dalytis informacija (pvz., dėl darbo procesų); 3) siejamos su darbuotojų lojalumu įmonėms, dėl kurio atsiranda paskata rengti specialius mokymus darbuotojams, o tai savo ruožtu prisideda prie įmonių našumo ir produktų kokybės gerinimo; ir svarbiausia prisideda prie teigiamo darbo proceso ir technologinių pokyčių poveikio įmonių veiklos rezultatams.
Deja mūsų darbdaviai neturi intereso sekti jau esama praktika, nes trukdo praeities stereotipai. Yra ženklų, kad pati valstybė, politikai jau supranta Kolektyvinių sutarčių svarbą. Tikėkimės, kad darbdavių – naiviai svajojančių, kad pabėgėliai, emigrantai ir atvykėliai dirbs už minimalų atlyginimą, neribotą darbo laiką ir nereikalaus sveikų ir saugių darbo sąlygų, socialinių garantijų -liko mažai.
Labai pravartu darbuotojui prieš sudarant darbo sutartį susipažinti ne tik su darbo užmokesčio dydžiu, darbo laiko norma, darbo laiko režimu, bet ir su Kolektyvinės sutarties nuostatomis šioje organizacijoje. Jei yra tokia Kolektyvinė sutartis tai yra ir perspektyva, kad darbuotojai ir darbdavys orientuojasi į europinius standartus.
Ugnė Gelžinė..