Ne vienas ,,Sandrauga“ narys klausia apie kainų beprotišką kilimą ir artimiausią ateitį, kas laukia mūsų visuomenės. Viešoje informacijoje apie tai labai mažai diskutuojama, nes politikai eksploatuoja kitas tai pat svarbias temas ir dažniausiai rūpinasi tik jiems atrodančiais svarbesniais klausimais. Apie artėjantį skurdą kalbėti vengiama. Skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2021 m. sumažėjo 0,9 procentinio punkto, o absoliutaus skurdo lygis – 1,2 procentinio punkto. Bet kylant kainoms, ir lėtas atlyginimų kylimas neigiamai paveikia visuomenę. Skurdo lygis Lietuvoje išlieka vienu didžiausiu Europos Sąjungoje.Skurdo lygis tarp jaunų žmonių nuo 2013 m. iki 2021 metų sumažėjo 9,7 procento, tačiau pensinio amžiaus žmonių tarpe padidėjo 16,5 procento. Išmokoms augant irgerėjant ekonomikai, yra palaikomas skurdas, nes kainos vis tiek išlieka aukštos. Bet nemokant išmokų, skurdo lygis vis augtų ir taptų nebekontroliuojamas, žmonės paprasčiausiai neįpirktų paprasčiausių būtinųjų prekių.
Minint spalio 17 dieną, Tarptautinę kovos su skurdu dieną, prisimename reikšmingas mums, Lietuvos gyventojams, dienas. Tokias dienas, kai infliacija šoktelėjo nemažą procentą per trumpą laiką. Tai gali sukelti žmonėms šoką, ypatingai tiems, kurie gauna mažesnes ir minimalias pajamas. Diena skirta paminėti labiausiai skurstančius asmenis ir kartu siekti žmogaus teisių, jog su skurdu būtų kovojama ir tokie žmonės nebūtų socialiai atskirti.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2021 m. jis sudarė 35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2020 m.) buvo 376,5 EUR ir sudarė 78 proc. skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, o pajamų tyrimo laikotarpiu šis skirtumas dar padidėjo: vidutinė senatvės pensija išaugo mažiau nei skurdo rizikos riba.
Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų 7,4 proc. mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Kaip dar yra kovojama su skurdu ir kada galime laukti atokvėpio nuo kainų kilimo? Ar ateityje jos mažės? 1999 m. įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai, kaip vienas iš politikos tikslų buvo įtrauktas socialinės atskirties panaikinimas. Europos komisija įtraukė į savo veiksmų planą iki 2030 metų sumažinti skurdą tarp žmonių, kurie labiausiai skurdą jaučia, bent jau 15 milijonų. Parlamentas ir Taryba priėmė reglamentą, kurio tikslas yra skurstantiems asmenims teikti materialinė pagalbą. Siekiant bent kiek sumažinti skurdą, galima padėti darbingiems žmonėms kilti karjeros laiptais ir užimti geresnes pareigas darbo rinkoje, padėti uždirbti daugiau. Suteikti galimybę naudotis kokybiškomis socialinėmis paslaugomis, kaip paramos įsigyjant būstą, vaikų priežiūros paslaugos. Kainos kyla dėl gamybos didesnių kainų, brangsta iškasenos, nafta, mediena, žemės ūkio produkcija. Natūraliai kylanti paklausa, nors tai gali būti ir geras ženklas, nes tai reikštų, jog žmonės išgali įsigyti daugiau prekių. Pinigų emisija taip pat lemia infliaciją. Taip norima paskatinti ekonomiką ir sukurti daugiau darbo vietų. Kaip ir buvo minėta, išteklių stygius, tokių kaip gamtinių dujų ir anglių, privertė kelti kainas. Bet kainų šuolis gali pamažu imti ir slūgti. Tikimasi, kad per likusį šių metų laikotarpį infliacijos lygis dar labiau sumažės, bet greičiausiai 2022 m. baigsis vis dar aukštu infliacijos lygiu. 2023 metais norma turėtų kristi sparčiau – iki metų pabaigos gali sumažėti iki 3,0 proc.
Reaguojant į tolesnį kainų augimą, Vyriausybė pristatė 2,26 mlrd. eurų finansinių priemonių paketą, kuriuo siekiama stiprinti gyventojų perkamąją galią bei didinti energetinę nepriklausomybę. Siūloma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), senatvės pensijas, šalpos išmokas ir vaiko pinigus, plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą. Taip pat ministrų kabinetas siūlo subsidijuoti dalį dujų ir elektros kainų tiek žmonėms, tiek verslui, o siekiant išsaugoti verslo konkurencingumą, rengiamos pagalbos schemos pagal Europos Komisijos patvirtintą komunikatą.
Itin svarbu, kad numatyta didinti pajamas mažiausiai pasiturintiems gyventojams – pensijas, NPD, valstybės remiamų pajamų dydį ir kt.
Padarinių dėl išaugusių energijos išteklių kainų švelninimui Vyriausybė siūlo skirti 832 mln. eurų. Tuo metu žmonių pajamų didinimui būtų skiriami 315,3 mln. eurų. NPD siūloma didinti iki 540 eurų, o tam prireiktų 103 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Minimalią mėnesinę algą gaunantiems pajamos dėl šio siūlymo turėtų augti papildomai 16 eurų. Tai nėra daug palyginti su kainų šuoliais. Taip pat siūloma 30,3 mln. eurų skirti didinant šildymo kompensacijų išmokas, taip išplečiant ir jų gavėjų ratą. Šalpos ir valstybės pensijų padidinimui būtų skiriama 75,72 mln. eurų, dėl to senatvės pensijos turintiems būtinąjį stažą augtų maždaug 24 eurais per mėnesį. Nors ir labai pavėluotai, tačiau investicijoms į šalies energetinės nepriklausomybės didinimą numatyta skirti 1,1 mlrd. eurų, iš kurių didžioji dalis numatyta renovacijų investicijų platformai (275 mln. eurų) ir subsidijoms „žaliajai renovacijai“ (277 mln. eurų). Energetinei nepriklausomybei stiprinti taip pat siūloma skirti 192,8 mln. eurų valstybės projektams. Iš šių lėšų 200 MW galios energijos baterijų parkų plėtrai būtų skirta 100 mln. eurų, ir viešųjų pastatų renovacijai.