Lietuvos Respublikos Profesinių sąjungų (LR PSĮ ) įstatyme yra įtvirtinta, kad profesinių sąjungų, jų susivienijimų turtą sudaro narių mokesčiai, įmonių, įstaigų ir organizacijų įnašai (socialinių partnerių lėšos), viešos aukos, parama, bei kitos teisėtai gautos pajamos ir turtas. Visuotinai žinomas faktas, kad kuo didesnis narių skaičius profsąjungoje, tuo finansinės, derybinės galios – stipresnės.
Tačiau esama ir tokių profesinių sąjungų, kurių išsilaikymo šaltinis ne nariai, jų skaičius, o iš verslo gaunamos lėšos. 1993 metais Lietuvos Respublikos Seimas vienu brūkštelėjimu priimdamas nutarimą, nuosavybės teise, atidavė didžiulį nacionalinį nekilnojamą turtą, iš ,,anksto aptartoms“ kelioms organizacijoms – profesinėms sąjungoms. Taip buvo sudarytos sąlygas verslo grupėms – pasivadinusioms profsąjunginių susivienijimu ar profsąjungų centru įgyti didžiulį nacionalinį kapitalą, pradėti verslą, faktiškai tik prisidengiant dirbančiųjų interesų gynyba ir teisių gynimu. Didžiulis nekilnojamas turtas neatlygintinai patekęs į „iš anksto aptartoms organizacijoms“ buvo neskaidrus ir užprogramavo turtą gavusias profsąjungas nacionaliniu mastu vaidinti pagal užsakovų nurodytą scenarijų, imituoti profsąjunginę veiklą, pasirašant su buvusiais vyriausybių vadovais įvairias sutartis ir ,,nacionalinius susitarimus“. Taip iš pradžių buvo iškreipiama tikroji profesinių sąjungų paskirtis. Akivaizdu ir vienareikšmiškai logiška, kad didžiausias lėšas profesinė sąjunga, susivienijimas gauna iš narių mokesčių, nes kitu atveju pati profesinių sąjungų ar jų organizacijų misija dingsta. Kaip teigė LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis: „Didžiulis neteisingai ,, iš dangaus nukritęs nekilnojamas turtas“ iš esmės buvo neskaidriai išdalytas, kaip ir daugelis to meto sprendimų. Jis pakenkė ir toliau kenkia visam profsąjunginiam judėjimui. Viena iš tų organizacijų LDF jau išparceliavo visą turtą ir jos veiklos nebesigirdi. Likusios iš nekilnojamo turto nuomos egzistuojančioms profsąjungoms (jų tik keletas) ypač daug reklamuojasi viešoje erdvėje. Žmonės to nežino, bet tokios profsąjungos iš profsąjungos nario mokesčio išsilaikytų gal 2-3 dienas. Verslo, kapitalo atstovams labai naudinga profsąjungas kurios tik diskutuoja televizijų laidose, kalba apie tarptautinius dalykus, pasisako dėl makroekonominių procesų, ir nekelia esminių klausimų dirbančiųjų ir pačių profsąjungų teisinei padėčiai sustiprinti. Primename, kad narystės konfidencialumas (pagal Europos šalių praktiką) yra užtikrinamas Lietuvos profesinėje sąjungoje „Sandrauga“ ir,kad narystė profesinėje sąjungoje yra ypatingi asmens duomenys, kuriems atskleisti reikalingas pačio asmens rašytinis sutikimas.