2020 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas priimdamas įstatymą, vienu brūkštelėjimu pakeitė LR Darbo kodekso 179 str. normas, suvaržydamas profesinių sąjungų veikimą nacionaliniu lygmeniu, ir jų konstitucinę teisę laisvai kurtis ir savarankiškai veikti. Viena partija, profesinėms sąjungoms nustatė 10-į kriterijų norinčioms jungtis ir tapti nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacija, suvaržant ir apsunkinant jų konstitucinę teisę, įteisinant prievolę „priklausyti Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės organizacijoms arba kitoms tarptautinėms organizacijoms.“ Nors 2017 m. liepos 1 d. įsiteisėjęs naujasis LR Darbo kodeksas numatė visiškai kitą (be jokių priklausymų) atitiktį nacionaliniu lygmeniu veikiančioms profesinių sąjungų organizacijoms. Kol 2020 m. birželio 3 d. LR Seimo nepasiekė įstatymo projektas dėl LR Darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo (su 10-čia nustatytų reikalavimų profesinėms sąjungoms), kurio iniciatorė ir rengėja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir buvusi LR Seimo narė A. Papirtienė. kuri ir teikė LR Seimui šį įstatymo projektą. Šio projekto rengėjai, nesiekė nustatyti sąžiningas ir adekvačias profesinių sąjungų reprezentatyvumo taisykles, pagal kurias būtų nustatomos labiausiai atstovaujančios organizacijos. Kas tas ,,labiausiai“ ? Kaip teigė šio projekto rengėjai, paprastai derybose pareiškia norą dalyvauti įvairios profesinės sąjungos, ne pagal pagrindinį Lietuvos įstatymą – visos profesinės sąjungos turi lygias teises. Šio projekto rengėjai- Konfederacija ir buvusi seimo narė A. Papirtienė, nurodydamos menamą įstatymo projekto tikslą, kad reikalingos reprezentatyvumo taisyklės, įtvirtino savo monopolį ir sukūrė eilę biurokratinių, jokia logika nepagrįstų, apsunkinančių reikalavimų kitoms profesinėms sąjungoms, sudarant kliūtis vystyti socialinį dialogą. Ar tokie konfederacijos veiksmai stiprina profsąjunginį judėjimą, ar stiprina profsąjungų bendrą veikimo kryptį, vieningumą ? Akivaizdu, kad ne.
Profesinių sąjungų veikimas, jų galia priklauso ne nuo valstybės kontrolės, kišimosi, primestų formalių, apibrėžtų kriterijų atitikties, o nuo to, kaip profesinės sąjungos geba veikti ir atstovauti, ir jei reikia bendrai veikti.
Todėl, kaip be būtų gaila, buvę premjerai, įvairūs politikai pasiekė pergalę- suskaldė profsąjungas. Ar atsiras seimo narys, kas nuneš naują įstatymo projektą svarstymui į Seimą, kad ši situacija pasikeistų? Kad būtų sudaryta galimybė ir pašalintos kliūtys visoms profesinėms sąjungoms jungtis ir veikti atstovaujant dirbančiuosius? Ar bus užkirstas kelias profesinėms sąjungoms (vienai ar išskirtinai kelios) turėti išimtines teises atstovauti ne tik savo bet ir kitų dirbančiųjų interesus? Šiemet tai turėtume išspręsti.
Agnė Gelžinė