Jaunimo įsidarbinimo problemos rajonuose

43_1

Dauguma jaunuolių po mokyklos baigimo ieškosi darbo. Mes visi galime įsivaizduoti, kaip atrodo darbo paieškos didmiesčiuose. Renkamasi iš begalės skelbimų ir pasiūlymų. Žiūrime, kad tiktų darbo valandos, užmokestis ir svarbiausia, darbas būtų įkvėpiantis . Bet, kaip atrodo darbo paieškos rajonuose, mažuose miesteliuose,  kaimuose?

Viskas prasideda taip pat kaip miestuose – atsiverti darbo skelbimų puslapį ir ieškai. Bet vos tik susiaurini darbo vietovę, skelbimų jūra dingsta ir lieki su geriausiai 5 darbo skelbimais. Iš šių skelbimų trys reikalauja traktoriaus teisių, o likę du prašo konkretaus išsilavinimo, kaip mokytojas, apskaitininkas, virėjas.

Po šios, nelabai sėkmingos pradžios, kitas žingsnis – klausinėti draugų ir pažystamų ar jie žino kokių darbo pasiūlymų. Kadangi kas antras pažįsta ketvirtos eilės pusbrolį, kuris ūkininkauja, yra šansas gauti sezonini darbą. Dažniausiai, tai būna akmenų rinkimas arba vaisių ir daržovių ravėjimas bei skynimas. Šis pasirinkimas labai laikinas, nes akmenų rinkėjo karjera gali trūkti vos savaitę, geriausiu atveju dvi, jai per pirmąją nebūsi susižeidęs. Taip pat, tokia veikla dažniausiai būna nelegali, neįforminta jokiomis sutartimis ir pinigai mokami „juodais“. Tada, kaip darbuotojas esi labai priklausomas nuo nelegalaus darbdavio nuotaikos. Nes tik jis nuspręs kada, kiek ir ar iš viso mokėti.

Pasibaigus šiam ciklui jis kartojasi iš naujo, tik su piktų dėdžių ir tetų komentarais apie tingią jaunąją kartą ir kaip niekas nenori dirbti.

Bet kai keli galimi pasirinkimai nėra ilgalaikiai, pagristi legaliomis darbo sutartimis, darbo sąlygos ir valandos neprižiūrimos, o visos patirtos traumos yra pačio atsakomybė, noras palikti savo tėviške ir išvažiuoti bent į miestą, didėja.

Izabelė Vyšniauskaitė