Sezoninis darbas yra labiausiai populiarus tarp moksleivių ir studentų. Tai leidžia jiems užsidirbti pinigų pragyvenimui ar nenumatytoms išlaidoms, ateinantiems mokslo metams. Tačiau, kai kurie darbdaviai žinodami, kad jiems dirba nepatyrę jaunuoliai tuo naudojasi. Tad, kaip atrodo sezoninio darbo problemos rajonuose?
Didžiausias darbo sektorius vasarą, rajonuose yra žemdirbystė. Čia dažniausi sezoniniai darbai yra vaisių ir daržovių ravėjimas bei rinkimas, akmenų rinkimas. Labiau pažengusieji gali gauti pasiūlymų padedant tvarkyti žemės ūkio technika ar prižiūrėti gyvulius. Tokius darbus dažniausiai renkasi jauni ir stiprūs vaikinai. Tačiau, šie sezoniniai darbai neturi darbo sutarčių, todėl darbdaviams lengva manipuliuoti jaunuoliais, juos išnaudoti, nesuteikti tinkamų darbo sąlygų. Tai pasireiškia netinkamomis darbo priemonėmis, arba išviso neaprūpinami darbo priemonėmis, pietų ir poilsio pertraukų nebuvimu, saugos taisyklių neužtikrinimu, ilgomis darbo valandomis, algos vėlavimu ar nemokėjimu, net patyčiomis ir žeminimu.
Kitas populiarus darbas vasarą yra padavėjos įvairiuose baruose ir kavinėse. Tokį darbą dažniausiai renkasi merginos, tikėdamosi, jai ne iš algos, bent iš arbatpinigių užsidirbti. Į darbo aprašymą įtraukiamas tik klientų aptarnavimas, maisto pateikimas, darbas kasos aparatu ir indų surinkimas nuo stalo. Tačiau, šios veiklos nėra galutinės. Įsidarbinus pranešama apie veiklas kurios nėra įtraukos į darbo valandas, tad už jas nėra mokama. Tokie darbai būtų – darbo vietos tvarkymas prieš atsidarant ir užsidarant, (dažnai tai reiškia sunkių baldų nešiojimą), pagalbą virtuvėje, tualetų valymą. Sudėkime tai su nelegaliu darbo užmokesčiu, ilgomis darbo valandomis ir neretomis patyčiomis ir turėsime tikrą puokštę darbuotojo teisių pažeidimų.
Trečiasis, mažiausiai populiarus darbas būtų įvairių pramogų sektoriuje ir nuomos punktuose. Šis darbas susiduria su panašiomis problemomis, kaip ir pirmasis, darbas žemės ūkyje. Tačiau, čia dažniausiai nėra darbo vietos kurioje būtų galima pasislėpti nuo alinančių saulės spindulių, ar paprasčiausiai pasidėti daiktus, nes darbas vyksta tiesiog gatvėje. O visa atsakomybę už sugadintą ar prarastą turtą susirenką darbuotojai. Darbdaviai tokiu atveju nesikuklindami viską ir su kaupu atskaičiuoja iš darbuotojo algos. Geriausiu atveju darbuotojui lieka „katino ašaros“ iš atlyginimo. Būna ir taip, kad nieko nesumoka ir išmetamas iš darbo. Prie viso to turi išklausyti, koks nuostabus yra darbdavys, kad jis nesikreips į policiją ir nepraneš kitiems darbdaviams apie tave.
Taip, sezoninis darbas, turėjęs praturtinti vasarą naujais įgūdžiais kaip paprastai ,, praturtina“ žeminimu, patyčiomis, moraliniu smurtu ir kitais atsiminimais, kurių nenorima prisiminti.
Ką veikia ir kaip su tokiu reiškiniu kovoja darbo inspekcija ? savivaldybėse esančios ir finansavimą gaunančios jaunimo tarybos ir savivaldybės vadovai bei išrinkti tarybų nariai ? Apie seimą nesinori kalbėti. Dažniausiai mes manome, kad nieko negalime pakeisti. Tačiau ar iš tikrųjų taip yra ?
Izabelė Vyšniauskaitė