Jau turbūt daugeliui žinoma, kad lapkričio 1, 2 dienomis Lietuvoje yra minima Visų šventųjų diena bei Vėlinės. Visų šventųjų dieną žmonės atmina ir pagerbia po mirties pasklebtus šventuosius. Tikima, jog jei žmonės meldžiasi, šventieji jiems padeda. Šiais laikais Visų šventųjų dienos bei Vėlinių paminėjimas yra labai svarbus krikščioniškoje Lietuvoje, bet į žmogaus pasamonę vis labiau skverbiasi globalizacija, kuri sukuria naujų variantų ir „pasirinkimų“ kaip, pavyzdžiui, Helovino (arba kitaip Šiurpnakčio) šventimas. Taigi, panagrinėkime šios šventės ištakas bei pasvarstykime, ar jos šventimas iš tikrųjų nėra „išpūstas“?
Helovino užuomazgos gimė Keltų (Keltai – tai kultūrų grupė, kuriai būdinga panaši materialinė kultūra) žemėse dar netgi iki krikščionybės atėjimo. Šiurpnakčio pagrindinis šaltinis yra keltiška Sauino šventė ir Naujieji metai, per kuriuos būdavo rengiamasi keltų mirties viešpaties Samhaino garbei. Keltai tikėjo, kad Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į namus, o šventės metu žmonės vilkėdavo specialiais kostiumais, pagamintais iš gyvunų odos bei galvų, degindavo paaukotus gyvulius bei iš jų spėdavo ateinančių metų ateitį. Pats Helovino pavadinimas yra krikščioniškos kilmės, jis kilęs iš angliško žodžių junginio „All Hallows‘ Eve“ arba „All Saints‘ Eve“ – lietuviškai būtų Visų šventųjų diena. Katalikų bažnyčia taip pat švenčia šią šventę, bet tik su kitokiu pavadinimu bei kitokia prasme. Per ją vykdavo specialios mišios, skirtos prisiminti visus mirusiuosius ir šventuosius. Žymiai vėliau, šventei persikėlus į JAV, atsiranda tradicija prašyti saldumynų, persirengti įvairiomis būtybėmis bei išskaptuoti moliūgus.
Šiuo metu ne maža dalis europietiško jaunimo mini Heloviną, nors jis yra nebūdingas Lietuvai, atėjęs iš kitų šalių. Dėl to egzistuoja Šiurpnakčio šventimo pasipiktinimų. Lietuviai yra tolerantiški ir tik laikas parodys kaip adaptuosis šis svetimšalis renginys.
Mano asmenine nuomone, Helovino tikrai nereikia bijoti, nes ji tikrai neišstums Lietuvoje esamų Visų šventųjų dienos bei Vėlinių. Svarbiausia nesmerkti ir nesipiktinti tais žmonėmis, kurie šią dieną švenčia ar nešvenčia, nes tai asmeninis įsitikinimas ir dėl to žmogus netampa geresniu ar blogesniu. Tai laisvas pasirinkimas, kuris neturėtų įžeisti kitaip manančių.
Agnė Gelžinė