Universiteto darbuotojų atkaklumas įkvepia studentus.

jpdl

Streikas – paskutinė žmonių viltis išsikovoti savo tikslų, būti išgirstiems ir pamatytiems. Bet ar tikrai visada streikas padeda? Ar valdžia išgirsta žmonių prašymus? Ar stengiasi keisti ir keistis.

Nors metai dar tik įsibėgėja, streikai neatsilieka iš paskos. Dešimtys tūkstančių universitetų darbuotojų Jungtinėje Karalystėje vėl išėjo į gatves streikuoti prieš blogas darbo sąlygas, mokestį ir pensijų mažinimą. Protestuotojai pasiryžę streikuoti iki kovo mėnesio pabaigos, kad iškovotų geresnes darbo sąlygas, atlyginimų didinimą ir užkirsti kelią pensijų mažinimui.

Prie protesto prisijungė visų sričių universiteto darbuotojai, nuo dėstytojų, administratorių, bibliotekos darbuotojų iki valytojų. Dėl vykstančio streiko, studentams nevyksta paskaitos. Todėl dėl šių problemų kenčia ne tik darbuotojai, bet ir studentai. Bet ar darbuotojai gaus ko nusipelnė? Ar juos išgirs? Ar studentai turės kentėti ir prarasti svarbias mokslo ,,šaknis“ dėl valdžios? Kada nebereikės prašyt geresnio gyvenimo ir kada jį suteiks mums mūsų valdžia?

Praktika rodo, kad aukšto ekonominio išsivystymo šalyse darbuotojai vienu ar kitu keliu pasiekia savo tikslą. Tegul tai būna ne pilnas tikslo pasiekimas, bet pirmas žingsnis. Tenka apgailestauti, kad Lietuvoje profsąjungoms paskelbti streiką, reikia nunešioti geležines klumpes ir suverpti niekad nesibaigiantį pluošto kuodelį…

Rūta Gelžinė