Būkime atidūs dėl darbo laiko apskaitos

GER_0908_

Pastaruoju metu mūsų nariams iškyla daug klausimų dėl darbo laiko apskaitos, apmokėjimo ir viršvalandžių taikymo.

Kaip prisimename ,,Sandrauga‘‘ jau 2016 metais prie vyriausybės rūmų protestavo prieš abstraktaus, liberalaus darbo kodekso įteisinimo. Tada socialdemokratai ir valstiečiai – žalieji seime priėmė dabar veikiantį darbo kodeksą, kuris atskirais momentais akivaizdžiai prieštarauja ne tik teisingumo , bet ir sąžiningumo principams.

Kaip ir buvęs darbo kodeksas (DK), taip ir šiuo metu veikiantis nustato darbuotojo darbo laiko normą, kuri yra 40 valandų per savaitę. Priminsiu, kad 8 valandų darbo dienos norma tarptautiniu mastu yra kaip esminis rodiklis Europos šalyse. Ją pažeidus drastiškai padidėja nelaimingų atsitikimų skaičius darbe,  ryškiai nukenčia darbuotojo sveikata, akivaizdžiai pakenkiama darbuotojo šeiminiams santykiams (DK- 28 straipsnis).

Viršvalandžiai, kaip paprastai dirbami darbdavio pavedimu, esant išimtiniams, staiga atsiradusiems atvejams. Nors ir reikalingas darbuotojo sutikimas dirbti viršvalandinį darbą, tačiau darbo kodeksas numato atvejus, kai tokio sutikimo nereikia ir tų išimčių darbdaviui pilnai užtenka, kad jam nereikėtų prašyti darbuotojo dirbti viršvalandžius. Verta prisiminti, kad viršvalandžiai turėtų būti apmokami ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžiu arba darbuotojo prašymu gali būti kompensuojami viršvalandinio darbo laiką padaugintą iš atitinkamo dydžio (pvz. pusantro), ir pridedant prie atostogų laiko.

Bet labai dažnai, kad nereikėtų kas mėnesį mokėti viršvalandžių darbdavys savo įsakymu įveda suminę darbo laiko apskaitą, pagal kurią darbuotojas yra tiesiog apvagiamas. Pavyzdys labai paprastas. Jūs per darbo mėnesį dirbote 20 valandų viršvalandžių ir už juos Jums nebus sumokėta, nes darbdavys naudosis apskaitiniu 3 mėnesiu laikotarpiu. Suėjus šiam laikotarpiui darbdavys įvertina ar darbuotojas yra išdirbęs daugiau negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma. Čia ir prasideda įdomybės, nes įvedant suminės darbo laiko apskaitą sudaromi grafikai, kuriuose numatoma  iki 52 valandų darbo laiko norma per kiekvieną 7 dienų laikotarpį. Labai paprasta paskaičiuoti kiek darbo laiko norma padidėja darbuotojui per mėnesį, taikant suminę darbo laiko apskaitą. Ir tik tada, jei darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama , kaip už viršvalandinį darbo laiką. Priminsiu, kad normali darbo laiko norma (be viršvalandžių, papildomo darbo, budėjimo) per mėnesį vidutiniškai yra 168-176 darbo valandos, o esant suminei darbo laiko apskaitai ,,normalus“ darbo laikas vidutiniškai padidėja 30 darbo valandų už kurias darbdavys tikrai nemoka kaip už viršvalandžius.

Šiuo metu net įvairiausios įstaigos tiek privačiame, tiek viešame sektoriuje, ypatingai regionuose įveda suminę darbo laiko apskaitą ir taip sutaupo pinigų nepriimdami dirbti papildomai darbuotojų, o tiesiog priversdami dirbti žmones pirštu baksnodami į darbo kodeksą.

Ar teisingai įvedinėjama suminė darbo laiko apskaita dažniausiai sprendžia ne darbdavio sudaryta darbo taryba, bet profesinė sąjunga, kuri turi reikalavimo teisę ir gali padėti žmogui darbe išlikti žmogumi.

Nuoširdžiai Jūsų,

LPS „Sandrauga“ Pirmininkas

Kęstutis Juknis