Didžiuliame informacijos sraute, nuolat besikeičiančiuose įvykiuose svarbiausi žmogui klausimai išlieka sveikata, saugumas, darbas ir socialiniai klausimai. Daugeliui žmonių darbas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis – vertybė, kurią būtina saugoti.
Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje dirbančiųjų interesus atstovauja, gina tik profesinės sąjungos. Atstovauja ir gina ne darbo tarybos, ne koks tai vienas asmuo ar patikėtinis, bet savo tiesiogines funkcijas atliekanti profsąjunga. Įvairiausi filosofiniai išvedžiojimai, neva tai ,,aš moku pats apsiginti“ arba ,,turiu pažįstamų politikų seime“ arba ,,nesu konfliktiškas todėl man viskas gerai“ ir kita demonstruoja mūsų siaurą supratimą apie pagrindinį darbuotojų atstovą profesinę sąjungą. Tokiam žmonių požiūriui, įtakos turi ir kai kurių profsąjungų vadovų paviršutinė reklama, siekiant išlaikyti esamą padėtį.
Mūsų ,,Sandrauga“ nariai klausia. Kaip vertinti, kad viena profsąjungų atstovė per TV, spaudą dažnai prisistato visų profsąjungų vadove ir daro vienaip, o kalba kitaip? Atsakymas, labai paprastas. Žiūrėkime į tai kritiškai, bet atlaidžiai. Tokių situacijų yra ir kitose Europos šalyse. Privalome žinoti ir suprasti, kad kai kurie profsąjunginiai susivienijimai ir yra valdžios, politikų sukurti tam, kad galėtų nors kokiu tai būdu atitraukti nuo tikrųjų tikslų, susilpninat ir taip silpną profsąjunginį judėjimą Lietuvoje. Net Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad profsąjungos pagrindinės funkcijos yra dvi : atstovavimas ir gynyba. Visos kitos: papildomos atostogos, sveikatinimo dienos arba kelionių organizavimas, atskirų priemokų įtvirtinimas yra ,,minkštoji“ arba ,,pripratinimo prie konformizmo“ žudanti politika. Sutikite, kad prie patogumų, papildomų garantijų kolektyvinėse sutartyse greitai priprantama. Šioje situacijoje profsąjunga netenka dalies savo jėgų – atsisako kovingumo, aštresnių reikalavimų ir galų gale tokia profsąjunga tampa ,,bedantė“ šios įmonės atžvilgiu. Taip atsitiko vienai profesinei sąjungai pasirašius kolektyvinę sutartį su AB ,,Kelių priežiūra“, kurioje ji leido darbdaviui įteisinti 260 valandų viršvalandžių per metus. Tai reiškia, kad toje profesinėje sąjungoje yra žmonių, kurie arba nesupranta arba nežino, kad jie veikia prieš dirbančiuosius. LPS ,,Sandrauga atsisakė ją pasirašyti apie tai informavo savo narius, nors tarpe jų buvo ir nepatenkintų. Tik po ilgesnio laiko, daugelis darbuotojų suprato, kad tiek užsienyje, tiek Lietuvoje žmogus stojantis į profesinę sąjungą informaciją turėtų susirinkti ne tik iš užsakytų radijo, TV laidų, užsakytų straipsnių turinio, bet ir susipažinti su faktine informacija, kolektyvinės sutarties nuostatomis, jeigu tokia yra, organizacijos veikimo būdu, patikimumu. Pavyzdžiui: niekas Lietuvoje netaiko ,,konfidencialios narystės“ statuso ( Skandinavijos šalių profsąjungų patirtis), išskyrus LPS ,,Sandrauga“. Ir tai labai efektinga ypač privačiame sektoriuje kur darbo santykiai yra aštresnio pobūdžio.
Žmonės turi žinoti ir tai, kad vienas profsąjungų darinys, kuris prisistato kaip didžiausias tik deklaratyviai, formaliai gina dirbančiųjų interesus, kaip kad kadaise savo interesus gynė toks laisvosios rinkos institutas. Žmonės tik vėliau sužino, kad išsilaiko tas profsąjunginis ( ir dar tarptautinis) junginys ne iš profsąjungos nario mokesčio, bet iš nekilnojamo turto nuomos. Iš esmės tokia organizacija turėtų vadintis nuomos verslo įmone, o ne profsąjungas jungiančiu susivienijimu, kur žmogaus atstovavimas ir gynyba yra gal 10-je vietoje. Tokios organizacijos iš esmės yra žalingo nacionaliniams profsąjungų stiprėjimui. Jos kenkia, žlugdo tikrąjį profsąjungų funkcijų įgyvendinimą. Tik aklas ir kurčias žmogus gali stoti į tokią organizaciją ir tikėtis, kad jo interesai bus tinkamai ginami ir atstovaujami.
LPS ,,Sandrauga“ per ilgą veiklos laikotarpį visada gynė ir atstovavo savo narių interesus ir tai patvirtins kiekvienas ,,Sandrauga“ narys. Tos funkcijos yra svarbiausios ir jas mes vykdome toliau. Jos tarsi pamatas ant kurių turi būti statomas visas profsąjunginis judėjimas.
Pirmininkas Kęstutis Juknis