Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ jau daugiau nei 20 metų veikia Lietuvos įstaigose įmonėse, organizacijose vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, specialiuoju Profesinių sąjungų įstatymu, savo priimtais ir užregistruotais įstatais, tarptautinės teisės ir kitais teisės aktais. Tarptautiniu mastu asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo teisės yra visuotinai pripažintos teisės ir turinčios tarptautinį įtvirtinimą. Tarptautinė darbo organizacija (TDO) leidžia rekomendacijas ir Konvencijas darbo srityje. Rekomendacijos yra teisiškai neįpareigojantis dokumentai, tačiau Konvencijos yra skirtos valstybių narių ratifikavimui ir po ratifikavimo tampa privalomomis toms valstybėms. Profesinėms sąjungoms, kaip darbuotojų organizacijoms esminės Konvencijos yra: NR.15,, Dėl Kolektyvinių derybų skatinimo“, Nr. 135 ,,Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje“, Nr. 143 ,,Dėl darbuotojų atstovų“, Nr. 163 ,,Dėl kolektyvinių derybų“, Nr. 98 ,,Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo“, Nr.87 ,,Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“. Paskutinės dvi konvencijos Nr.98 ir Nr.87 yra privalomos visoms TDO valstybės narėms, nepriklausomai nuo to, ar valstybė yra jas ratifikavusi. Jų laikymąsi prižiūri speciali institucija- Asociacijų laisvės komitetas. Konvencijos Nr. 87 valstybės narėms privalomą turinį sudaro: teisė steigti ir stoti į organizacijas (profesines sąjungas), vadovaujantis tik jų taisyklėmis, darbuotojų apsauga nuo diskriminacijos, organizacijų teisė parengti savo įstatus ir taisykles, organizuoti valdymą ir veiklą, dalyvauti kolektyvinėse derybose ir sudaryti kolektyvines sutartis, streikuoti ir turėti garantijas nuo bet kokio valstybės kišimosi į organizacijų veiklą. Profesinės sąjungos gali steigtis profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais ir turi teisę steigti savo padalinius ir veikti juose.
Aštrėjant darbo santykiams arba bręstant krizinėms situacijoms pasitaiko įvairių socialinių grupių atstovų, kurie per visuomenės informavimo priemones, įvairius renginius, konferencijas ,,atsakymus į asmenų paklausimus“ teikia savo nuomonę. ,,Ta nuomonė“ dažnai prasilenkia su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, konkrečiais klausimais. Iš čia kyla klausimas. Kaip atskirti, kada valstybės tarnautojai, ar kiti asmenys, turintys teisinį išsilavinimą pateikia tikslią ar tendencingą informaciją? kokia atsakomybė tenka asmeniui paskleidusiam netikslią ,,neva tai teisinę nuomonę“, jei dėl jos buvo vilkinamas reikalų sprendimas arba kliudoma organizacijos veiklai? Žinome, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų, valstybės tarnautojų, politikų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo, o Vyriausios Tarnybinės etikos komisijos vienas iš uždavinių užtikrinti, kad asmenys skaidriai darytų įtaką teisėkūrai. Taigi institucijų yra, tik reikia bendradarbiauti ir kovoti prieš vis dar pasitaikančių asmenų veiklą nukreiptą prieš profsąjungas. Tokių asmenų, kurie priešiškai nusiteikę prieš profsąjungas visada buvo tiek Seime, tiek ministerijose, tiek kitose institucijose – sako profesinės sąjungos ,,Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis. Esmė ta, kad visas demokratinis pasaulis, tarptautinė teisė neginčijamai gina profesinių sąjungų veikimo laisvę. Svarbiausia turėti kantrybės ir laiko, išvelkant į dienos šviesą veikėjus, kurie niekaip negali susidraugauti su teisės viršenybės, teisingumo ir sąžiningumo principais.
Rūta Geležinė