2013-12-18
Jaunimo organizacijos „Sandrauga“ pirmininkė Lina Balaišytė ir organizacijos nariai viešėjo Kauno slaugos ligoninėje. Apie savo įspūdžius ir patirtas emocijas dalijasi ir su mumis visais:
“ Sveiki, prisėdau prie kompiuterio velų gruodžio 17-osios vakarą. Turėjau parašyti trumpą, paprastą skelbimėlį, kaip mūsų organizacijai šiandien sekėsi Kauno slaugos ligoninėje ir pareikšti daug daug padėkų visiems prisidėjusiems. Tačiau niekaip mintyese nesudėlioju kelių sakinių. Tai nebuvo paprastas vakaras, taigi kodėl žinia apie jį turi būti paprasta…?
Taigi, visų pirma, mums atvykus į ligoninę, buvome maloniai pakviestos į darbuotojų rekolekcijas, kurios kaip tik vyko tuo metu. Pripažinsiu, visos jautėme jaudulį kaip viskas pavyks, juk daugumai tai buvo pirmas susidūrimas su sunkiais ligoniais. Tačiau įėjus į nedidelį kambarėlį visas nerimas išgaravo. Čia mus pasitiko malonūs darbuotojai, sielovadininkė ir parapijos klebonas. Kartu giedojome, pasimeldėme, o vėliau lipdėme žvakes iš bičių korių skambant giesmėms, šlovinančiomis tą mažą kūdikėlį, kuriam atėjus į šią žemę, galime nebebijoti numirti… Buvo nepaprastai jauku, žaibišku greičiu mūsų širdis užplūdo tikra Kalėdinė dvasia. Sakydama tikra, turiu omenyje tą nuostabų gėrio jausmą kažkur krūtinėje, o gal pilve.. Atrodo lyg drugeliai skraidytų tavo viduje. Nuostabu. Po tokio šilto ir jaukaus priėmimo, pasiėmusios didžiulę pintinę, pilną meduolių kiekvienam senoliui, ėjome iš palatos į palatą. Ir net pačios nepajautėme, kaip šypsenos mūsų veide darėsi vis platesnės ir platesnės. Buvo sunkių, kominės būklės ligonių. Iš pradžių buvo keista kalbėtis su jais, tačiau palatoje pabuvus šiek tiek ilgėliau, tokiam ligoniui papasakojus kas mes, kad atėjome atnešti Kalėdinės dvasios ir iškepėme meduolį būtent JAM arba JAI, ligoniai atsimerkė, atsisuko pažiūrėti į mus, kai kuriems net nuriedėjo viena kita ašarėlė. Buvo nepakartojama. Direktorė pasakojo, įvykį, kaip sielovada toje ligoninėje užsiimanti moteris kartu su kapeljonu meldėsi prie ligonio, kuris komoje buvo jau daug metų ir visiškai neragavo į aplinką, po maldos ir giesmės, jie pamatė ašarų upelius, vingiuojančius per ligonio skruostus… Taip pat lankėme ir geresnės būklės senolius, kurie užkrėtė dar geresne nuotaika. Viena senolė pasakojo apie kasdienę savo mankštą ir kaip yra svarbu judėti bei būti sveikam, kita- pasakojo apie savo spalvinimo knygelę, kurios veikėjams spalvindama sugalvoja ilgiausias istorijas. Labai maloniai nustebino ponas Vytautas, kuris ligoninėje surengė savo grafikos darbų parodą ir ligoninės darbuotojas džiugina eilėraščiais bei dainomis. Kaip tik lapkričio mėnesį sukūrė Kalėdinę giesmę, parašė muziką ir žodžius ir įteikė juos mums. Sutarėme, kad mums išmokus šią giesmę, kartu ją giedosime kitais metais. O ten šiuo metu esančios šimtametės akys, kurios buvo nepaprastai linksmos ir geros, mums visoms atmintyje pasiliks tkrai ilgai.
Taigi, dabar tikrai galiu drąsiai sakyti AČIŪ visiems, kurie prisidėjo prie šio vakaro ir praskaidrino niūrią kasdienybę Kauno slaugos ligoninės pacientams. Galbūt šį vakarą pasijutote labai laimingi, o gal tiesiog ramūs? Tikime, kad dalelė ligonių šypsenų, palinkėjimų ir džiaugsmo užpildė ir Jūsų širdis. Skubėkime mylėti žmones, nes jie taip greitai išeina…
Gražių ir jaukių švenčių Jums ir Jūsų šeimai“
Pagarbiai,
Jaunimo organizacijos „Sandrauga“ pirmininkė Lina Balaišytė ir organizacijos nariai