Ką parodė praėję pensijų kaupimo metai?

Nuo šių me­tų 400 tūkst. žmo­nių sa­vo II pa­ko­pos pen­si­ją kau­pia pa­pil­do­mai pri­si­dė­da­mi sa­vo lė­šo­mis. Pen­si­jų fon­dų in­ves­ta­vi­mo re­zul­ta­tai iš tie­sų la­bai ge­ri, o Lie­tu­vos pla­nai įsi­ves­ti eu­rą pen­si­jų sis­te­mai tu­rė­tų tap­ti sta­bi­li­zuo­jan­čiu veiks­niu, ir tai džiu­gi­na.

Fon­dų in­ves­ta­vi­mo re­zul­ta­tus lė­mė pa­sau­lio ekonomika

Į II pa­ko­pos pen­si­jų fon­dus per­ve­da­mos įmo­kos Lie­tu­vo­je kol kas yra vie­nos ma­žiau­sių Eu­ro­po­je, ta­čiau fon­dų in­ves­ta­vi­mo re­zul­ta­tai – pa­vyz­din­gi. Per be­veik de­šimt veik­los me­tų Lie­tu­vo­je pen­si­jų fon­dams bu­vo pel­nin­gi vi­si, iš­sky­rus 2008 m. ir 2011 m. 2013 m. pen­si­jų fon­dams taip pat bu­vo sėk­min­gi – vi­sų Lie­tu­vo­je vei­kian­čių II pa­ko­pos pen­si­jų fon­dų vie­ne­tų ver­tės vi­du­ti­niš­kai di­dė­jo 4,28 proc. Di­džiau­sią vi­du­ti­nį aps­kai­tos vie­ne­to ver­tės au­gi­mą – 9,38 proc. – fik­sa­vo ak­ci­jų pen­si­jų fon­dai.

Fon­dų re­zul­ta­tams 2013 m. le­mia­mos įta­kos tu­rė­jo eu­ro zo­no­je pa­si­bai­gu­si il­giau­sia vi­sų lai­kų re­ce­si­ja, taip pat stip­rė­jęs JAV eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mas. Dau­gu­ma cen­tri­nių ban­kų – JAV Fe­de­ra­li­nis re­zer­vų ban­kas, Eu­ro­pos cen­tri­nis ban­kas, Ja­po­ni­jos cen­tri­nis ban­kas, Ang­li­jos cen­tri­nis ban­kas – ėmė­si pa­lai­ko­mo­sios pi­ni­gų po­li­ti­kos: že­mu­mo­se bu­vo lai­ko­mos ba­zi­nių pa­lū­ka­nų nor­mos, ak­ty­viai bu­vo vyk­do­mos eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo prog­ra­mos. Vis dėl­to eko­no­mi­kos gai­vi­ni­mo cik­las nė­ra vi­siš­kai sklan­dus – at­vi­ras iš­lie­ka klau­si­mas, ar pa­vyks il­guo­ju lai­ko­tar­piu iš­lai­ky­ti kur­tą pa­si­ti­kė­ji­mą bei tva­rų rin­kos au­gi­mą?

„Dans­ke Ca­pi­tal in­ves­ti­ci­jų val­dy­mas“ pen­si­jų fon­dai pir­mą­ją 2013 m. pu­sę lai­kė­si pa­ly­gin­ti at­sar­gios in­ves­ta­vi­mo stra­te­gi­jos – ak­ci­joms skir­ta lė­šų da­lis bu­vo kiek ma­žes­nė nei ga­li­ma mak­si­ma­li. Me­tams įsi­bė­gė­jus, ak­ci­jų da­lis pa­laips­niui bu­vo di­di­na­ma, pa­si­nau­do­jant va­sa­ros ir anks­ty­vo ru­dens ko­rek­ci­jo­mis rin­ko­je. Bu­vo pa­pil­do­mai in­ves­tuo­ja­ma į Eu­ro­pos ak­ci­jas ir į pa­sau­lio aukš­to pa­ja­min­gu­mo ob­li­ga­ci­jas, iš­lai­kant anks­čiau in­ves­tuo­tas lė­šas į ak­ci­jas spar­čiai au­gan­čių eko­no­mi­kų rin­ko­se, ob­li­ga­ci­jas ir il­go ter­mi­no vy­riau­sy­bių ob­li­ga­ci­jas.

Pa­si­kei­ti­mai pen­si­jų kau­pi­me – žings­nis į priekį

Šiuo me­tu di­džiau­sias iš­šū­kis tva­riam pen­si­jų kau­pi­mui Lie­tu­vo­je vis dar yra val­džios no­ras la­biau pa­si­tar­nau­ti tik kai ku­rioms vy­res­nių rin­kė­jų gru­pėms bei tvir­tos po­zi­ci­jos at­ei­ties pen­si­jų sis­te­mos klau­si­mais ne­tu­rė­ji­mas. II pa­ko­pos pen­si­jų sis­te­ma at­si­ra­do dar 2004 m., 2007 m. per­ve­di­mai į pen­si­jų fon­dus bu­vo di­džiau­si – sie­kė net 5,5 proc. nuo as­mens at­ly­gi­ni­mo. Ta­čiau vė­liau bu­vo ženg­tas ne vie­nas žings­nis at­gal vis ma­ži­nant per­ve­di­mus. Nors ša­lies Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas yra pa­sa­kęs, kad su­ma­ži­ni­mai tu­rė­tų bū­ti kom­pen­suo­ti, ta­čiau nei ka­da, nei kaip tai at­si­tiks, kol kas nie­kas net ne­šne­ka. Prieš­in­gai, į dau­giau kaip pu­sės II pa­ko­pos pen­si­jų kau­pi­me da­ly­vau­jan­čių as­me­nų pen­si­jų fon­dus nuo 2014 m. bus per­ve­da­ma ma­žiau nei 2013 m. – vie­toj 2,5 proc. nuo da­ly­vio at­ly­gi­ni­mo bus per­ve­da­ma tik 2 proc. Tuo me­tu, pa­vyz­džiui, Es­ti­jos gy­ven­to­jas sa­vo II pa­ko­pos pen­si­jai ga­li skir­ti net iki 9 proc. sa­vo at­ly­gi­ni­mo. Net mi­ni­ma­liai kau­pian­čių Es­ti­jos gy­ven­to­jų per­ve­di­mai į II pa­ko­pos pen­si­jų fon­dus bent 2 kar­tus di­des­ni nei Lie­tu­vo­je.

Ta­čiau pra­ėju­sius me­tus vis tik ga­li­ma va­din­ti žings­niu į prie­kį – pen­si­jų sis­te­mo­je įvyk­dy­ti pa­kei­ti­mai aiš­kiai par­odė žmo­nių in­te­re­sus bei ak­ty­vu­mą rū­pi­nan­tis sa­vo pen­si­ja. Pri­si­dė­ti pa­pil­do­mai sa­vo lė­šo­mis ir taip pat gau­ti pa­pil­do­mų lė­šų iš vals­ty­bės pa­no­ro dau­giau gy­ven­to­jų nei bu­vo prog­no­zuo­ta. Ir ne­ma­ža da­lis gy­ven­to­jų jau šie­met pra­dės gau­ti di­des­nes įmo­kas į sa­vo pen­si­jų fon­dus, nei ga­vo per­nai.

Pa­si­rin­ku­siems II pa­ko­pos pen­si­jų fon­duo­se kaup­ti pen­si­ją pa­pil­do­mai, vals­ty­bė pa­ža­dė­jo nuo 2014 m. skir­ti 1 proc., o nuo 2016 m. – 2 proc. prie­mo­ką iš vals­ty­bės biu­dže­to, ku­ri bus aps­kai­čiuo­ja­ma pa­gal vi­du­ti­nį ša­lies mė­ne­sio dar­bo už­mo­kes­tį. 2014 m. mė­ne­sio prie­mo­ka iš biu­dže­to vie­nam kau­pian­čia­jam sieks be­veik 22 li­tus, tai­gi, vien per šiuos me­tus tai tu­rė­tų su­da­ry­ti dau­giau nei 88 mln. li­tų. Iš vi­so šie­met į II pa­ko­pos fon­dus iš „Sod­ros“ tu­rė­tų bū­ti per­ves­ta 480 mln. li­tų. Svar­bu ir tai, kad nau­jau­si po­ky­čiai pen­si­jų kau­pi­me yra la­biau­siai nau­din­gi ma­žai už­dir­ban­tiems vi­suo­me­nės na­riams. To­kiu bū­du II pa­ko­pos pen­si­jų sis­te­ma ta­po so­cia­liai ge­ro­kai jau­tres­nė.

Eu­ro sie­kis – sta­bi­lu­mo ga­ran­tas?

2014 m. Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė tu­rė­tų kel­ti sau tiks­lą iš­lai­ky­ti pen­si­jų kau­pi­mo sis­te­mos tęs­ti­nu­mą bei ska­tin­ti gy­ven­to­jus to­liau rū­pin­tis bei nuo­lat do­mė­tis sa­vo pen­si­ja. Taip bū­tų spren­džia­mos ir „Sod­ros“ at­ei­ties prob­le­mos, ku­rios vi­suo­me­nei sens­tant bus vis ak­tua­les­nės.

Ta­čiau grės­mės, su­si­ju­sios su ša­lies ge­bė­ji­mais val­dy­ti sa­vo fi­nan­sus vis tik iš­lie­ka rea­lios. Ti­kė­tis pa­lan­kaus sce­na­ri­jaus lei­džia Lie­tu­vos sie­kis pri­si­jung­ti prie eu­ro zo­nos 2015 m. Ti­kė­ki­mės, kad val­džia steng­sis ge­rai kon­tro­liuo­ti ša­lies fi­nan­sus, o tai bus pa­lai­kan­tis ir sta­bi­li­zuo­jan­tis veiks­nys ir pen­si­jų sis­te­mai Lie­tu­vo­je.

Informacija: lzinios.lt