2014.01.29
Profesių sąjungų nuomone, dalyje Lietuvos universitetų bei kolegijų stokojama socialinio dialogo tarp vadovybės ir administracijos, nusistovėjo pernelyg didelė socialinė atskirtis, nesilaikoma valdžių atskyrimo principo.
Vienas iš pagrindinių priekaištų – aukštųjų mokyklų tarybose nėra nė vieno profesinės sąjungos atstovo. „Mūsų nuomone, tokia situacija mažų mažiausiai neatitinka pagrindinių demokratijos principų. Profsąjungos neretai atstovauja apie 50 proc. įstaigos darbuotojų, tačiau pagrindiniai juos liečiantys sprendimai priimami be darbuotojų žinios ar pritarimo“, – susitikusios su Seimo Pirmininko pavaduotoju Vydu Gedvilu, tvirtino profesinės sąjungos.
Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo žodžiais, ši situacija yra netoleruotina ir keistina. „Aš pats seniai kalbu apie tai, kad tarybų sudėtis turi būti keičiama, kad juose bent viena vieta turi būti skirta profsąjungai. Turi būti bent vienas žmogus, kuris kovoja už paprastų darbuotojų teises ir norus“, – pabrėžė V. Gedvilas.
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas pažadėjo Seimo pavasario sesijoje pateikti atitinkamą įstatymo projektą dėl profesinės sąjungos atstovų įtraukimo į šį valdymo organą.
Susitikime taip pat diskutuota apie aukštųjų mokyklų vadovybės atlyginimus, jų paskirstymo principus, kurie profesinių sąjungų atstovų taip pat netenkina. Aptartas dėstytojų amžiaus cenzo, atestacijų, universitetų darbdavio identifikavimo klausimai.
„Profesinių sąjungų balsas būtų geriau girdimas ne tik tarybose, bet ir apskritai kasdieniame aukštųjų mokyklų gyvenime. Dabar susidaro toks įspūdis, kad dalies, jei ne daugumos, universitetų vadovai jas ignoruoja, stengiasi negirdėti ar dar blogiau – laiko kone priešais. Tokia situacija turi keistis, o pokyčius galime pasiekti dirbdami kartu, įtraukdami Švietimo ir mokslo ministeriją, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, ką ir padarysime“, – teigė V. Gedvilas.
Info: lrs.lt