Darbo kodekso pataisos: darbdaviams naudingos, o darbuotojams?

2014 06 21

2014 m. birželio 5 d. seimas patvirtino įstatymą dėl Lietuvos Respublikos Darbo kodekso pakeitimo, mažinančio darbdavių administracinę naštą. Nors darbdavių ir žiniasklaidos priemonėse šios pataisos vertinamos teigiamai, išoriškai nesvarbūs pokyčiai gali smarkiai apsunkinti darbuotojų gynybą.

 

Pagrindinis šių Darbo kodekso pataisų tikslas yra palengvinti darbdaviams administracinę naštą, o personalo darbuotojams – darbą. Manoma, kad šie pokyčiai didins Lietuvos konkurencingumą užsienio investuotojų akyse, bei leis darbdaviams patogiau teikti informaciją darbuotojams. Tačiau pastarąja idėją derėtų vertinti atsargiai.

Nuo šiol Vyriausybės patvirtinta pavyzdinė darbo sutarties forma bus tik rekomendacinio pobūdžio. Kitaip tariant, darbdaviai galės naudoti ir savo susikurtą darbo sutarties formą, įtraukdami tik nustatytus privalomus punktus.

Kadangi darbo sutartimi ir toliau bus apibrėžiami keli esminiai darbo santykių aspektai, atrodytų, kad visa šio pokyčio esmė – mažinti biurokratizmą. Tačiau čia nereikėtų pamiršti, kad darbdaviai dažniausiai turi kur kas daugiau patirties sudarinėjant darbo sutartis, bei, tikėtina, materialinių išteklių konsultavimuisi su teisininkais, negu (būsimi) darbuotojai. Todėl atsiradus galimybei vietoje standartinės darbo sutarties, pasirinkti savo norimą darbo sutarties formą, ar kartu neatsiras ir darbdavių mėginimų piktnaudžiauti šia galimybe, įteisinant tokius reikalavimus, kurie nebūtinai yra palankūs darbuotojui?

Darbuotojams problemų gali sukelti pasikeitusi atsiskaitymo lapelių teikimo tvarka. Nuo šiol darbdaviai galės juos pateikti ir elektroniniu būdu, arba, darbuotojui sutikus, neteikti visai. Vėlgi, iš pirmo žvilgsnio šis pokytis yra sveikintinas – jis suteikia darbuotojui teisę gauti informaciją apie savo atlyginimą priimtinesniu ir patogesniu būdu.

Iki šiol, darbuotojai, siekdami įrodyti, kad darbdavys jiems neišmoka atlyginimo, išmoka ne visą atlygį arba vykdo neteisėtus išskaičiavimus iš atlyginimo, kaip vieną svarbiausių įrodymų pateikdavo savo atlyginimo lapelius. Jei, su darbuotojo sutikimu, darbdavys galės jų nebeteikti, tokio lapelio negaunančio darbuotojo gynyba konflikto su darbdaviu atveju smarkiai pasunkėja.

Čia kyla klausimas: kadangi kai kuriems darbdaviams būtų naudinga, kad darbuotojai „sutiktų“ negauti atsiskaitymo lapelių, ar neatsiras mėginimų „apeiti“ darbuotojo sutikimą, tarkim, primygtinio reikalavimo (tokio kaip, pavyzdžiui, grasinimas) būdu?

Naujosiomis Darbo kodekso pataisomis taip pat numatoma, kad darbdaviams nebereikės vesti Darbo sutarčių registravimo žurnalo, darbo grafikus darbuotojams galės skelbti elektroniniu būdu, pavyzdinė darbo sutarties forma taps nebeprivaloma, darbo apskaitos žiniaraščius darbdaviams bus galima pildyti ir elektroniniu būdu, bei laisvesne forma ir kt.

Taigi, nors kai kuriuos iš naujųjų Darbo kodeksų pataisų ir neatrodo ypatingai reikšmingos ar kardinalios, šiomis pataisomis įvedamos naujovės gali tapti paslėptais spąstais darbuotojams, kurie, iškilus konfliktui su darbdaviu, gali smarkiai apsunkinti gynybą.

Rūta Geležinė