2012-11-06
Dar neišblėsus rinkimų kovoms, daugelis profsąjungų darbuotojų svarstome, ko tikėtis iš naujų politinių jėgų, ypač socialinių reikalų ir darbo, švietimo, vidaus reikalų ir kitų ministerijų bei partijų lyderių.
Kaip veiksime: vėl kiekviena profsąjunga atskirai prašysime ministrus audiencijos (taip darėme 20 metų), patys demonstruosime ,,Lietuvos profsąjungų įvairovę“ ar elgsimės kitaip ?
Manau, kad taisant neoliberalų ir konservatorių kenksmingus rezultatus darbo kodekse, svarstant D. Jankausko siekį darbo santykius pakeisti į civilinius santykius būtina kuo greičiau sustiprinti profsąjungų socialinį dialogą su naująja Vyriausybe, su naujos politinės valdžios atstovais. Būtų solidu ir prasminga, jei tų pačių tikslų bent jau žinomų Lietuvoje profsąjungų lyderiai siektų gavę bendras konsultacijas, iš dalies suderinę pozicijas.
Gali kilti abejonių, ar to norės įvairių organizacijų vadovai, ar tai supras kiti lyderiai, profsąjungų pirmininkai ? Manau, kad nebandę niekada nesužinosime. Tik veikimo, tik bendravimo vyksme, aptardami svarbiausius tikslus ir uždavinius, galime pasiekti, kad profsąjungos bus ne tik prašytojos arba radikalių priemonių taikytojos, bet ir socialinio dialogo kūrėjos.
Šiandien skirtingai visuomenės vertinamas Prezidentas Valdas Adamkus, būgštauja dėl Lietuvos demokratijos ateities ir tikina, kad ,,gerai būtų, kad visuomenė netylėtų ir pati gydytu atsivėrusias moralines žaizdas‘‘.
Jeigu jau dvi kadencijas savo sprendimais buvęs labai atsargus ir profsąjungas laikęs sovietine atgyvena politikas kviečia „pačiai visuomenei gydytis žaizdas“, tai ženklas, kad tikėtis geresnių dienų Lietuvos darbuotojui naivu ir neatsakinga. Tik profsąjungos, kaip organizuotos,finansiškai pajėgios ir savaveiksmės organizacijos gali padėti žmonėms ginti savo ekonomines, socialines ir darbo teises.
Veikdami kartu, neskirstydami pačių profsąjungų į dideles ir mažas, neeikvodami jėgų vidiniams pranašumams įrodyti, galime pasiekti, kad šiandieninė profsąjunga taps ne vien kalėdines dovanėles ruošianti, viešaisiais ryšiais munipuliuojanti ir deklaracijas skelbianti sovietinio relikto dalis, bet ir tikra Lietuvos žmonių gynėja, bei socialinio dialogo lygiavertė dalyvė.
Kęstutis Juknis