2014-07-29 
Klysta visi, tad ar verta skubėti pas viršininką išpažinties, pastebėjus, kad savo užduotyje įvėlėte klaidą? O gal verčiau patylėti nuleidus galvą ir laikyti špygas, kad niekas tos klaidos nepastebėtų? Ypač, jei prisipažinus „nuplauktų“ ne tik tas riebus priedas metų gale, bet dar ir viršininko akyse pakliūtumėt į „juodąjį sąrašą“… Dienraštis bbc.co.uk rašo, kad padarius klaidą visada ne tik reikia, bet ir būtina prisipažinti, nesvarbu, kaip labai tai kenktų Jūsų reputacijai.
Kaip dėsto dienraštis bbc.co.uk, padarytos klaidos nuslėpimas yra šiurkštus darbo etikos pažeidimas. Nors ne visų profesijų darbuotojų atsakomybę aiškiai apibrėžia teisės aktai ir darboviečių vidaus taisyklės, beveik visose bendrovėse galioja vienokios ar kitokios – kad ir nerašytos – etikos normos. Jomis remiantis iš darbuotojų yra tikimasi, kad jie paisys tam tikrų darbo etikos standartų – ir labai abejotina, kad su jais neprasilenktų klaidos nuslėpimas.
„Jūsų darbdavys nesitiki, kad niekada nedarysite klaidų; bet jis tikisi, kad sugebėsite pri(si)pažinti savo klaidas“ – teigė dienraščio kalbintas etikos ir profesinių standartų instituto vadovas M. McMillan. Prisipažinimas apie apsirikimą kartu suteikia galimybę ir paaiškinti vadovui, kokios priežastys tai lėmė. „Tarkim, gal jūsų varžovai neseniai pakėlė kainas, o jūs to nežinodamas pasiūlėte savo kompanijai taikyti žemesnes produktų kainas. Tai vis vien reiškia, kad Jūs dirbate ne taip skrupulingai, kaip tikisi Jūsų kompanija, bet tai labiau suprantama“ – dėstė MCMillan. Jis pridūrė, kad nuslėpus savo klaidą, o vėliau jai išaiškėjus, prarasite kur kas daugiau, nei prisipažindami.
„Geriausiu atveju, viršininkui – o gal ir klientui, jei iki to bus prieita – susiformuos neigiamas požiūris apie jūsų darbo profesionalumą. Blogiausiu atveju, jums gali būti prikalbinta nesąžiningo žmogaus etiketė. O praktika rodo, kad tokie darbuotojai darbuose užsilaiko kur kas trumpiau“ – perspėjo ekspertas.
Tuo tarpu „Sandrauga“ atstovai pastebi, kad kalbant apie darbuotojų daromas klaidas, pirmiausiai reikia atsižvelgti į tai, ar jos padarytos tyčia, ar ne. Pirmuoju atveju, darbuotojui galima patarti tik viena – nedarykite taip. Tuo tarpu jeigu klaida įsivėlė netyčia, labai svarbu atsižvelgti ne tik į tai, kaip greičiau ištaisyti pačią klaidą ar jos pasekmes, bet ir gerai ištyrinėti, kas ją nulėmė. Darbuotojų apsirikimai – ypač, jei jų pasitaiko daug, dažnai ir tarp skirtingų darbuotojų – gali būti ir rimtas signalas vadovui, kad darbovietėje kažkas negerai.
„Tyrimai rodo, kad ilgiau negu 8 valandas pradirbę žmonės natūraliai ima daryti daugiau klaidų – būtent todėl Lietuvos įstatymai ir nurodo būtent tokį darbo laiką. Klaidų dažnumas smarkiai priklauso nuo darbuotojo savijautos: nuovargio, jaučiamos įtampos, streso, galų gale ir nuo paties darbo krūvio. Tad darbdavys, sužinojęs apie tokius incidentus, prieš puldamas kaltinti ar bausti darbuotoją, turėtų iš pradžių gerai pasižiūrėti, ar jo pavaldiniams sudarytos tinkamos darbo sąlygos: tinkamai suderintas darbo ir poilsio laikas, sudarytos atostogų galimybės, ar darbo krūvis adekvatus, o atmosfera – neįtempta ar slegianti“- pastebi darbuotojų atstovai.
Parengė Rūta Geležinė, remiantis bbc.co.uk ir LPS „Sandrauga“ inf.