„Teisė būti pamirštam“: visagalė Google nusikarūnuoja?

2014-08-03 

Google paskelbė gerbsianti Europos teismo sprendimą garantuoti teisę „būti pamirštam“. Remdamiesi juo, Google teigia, kad jos paieškos mechanizmas neberodys nuorodų į kai kuriuos Vikipedijos puslapius.

Apie teisę „būti pamirštam“ pradėta kalbėti po to, kai Europos teismas nusprendė, kad kiekvienas žmogus turi teisę reikalauti, jog „nesvarbi“ asmeninė informacija apie jį/ją būtų pašalinta iš paieškos programų. Sutikdama su šiuo sprendimu, Google ėmėsi naikinti nuorodas į kai kuriuos Vikipedijos puslapius. Nors patys puslapiai ir išlieka, jie tampa ypatingai sunkiai pasiekiami.

Vikipedija yra daugiau nei 100 mil. puslapių turinti virtuali enciklopedija, kurioje tekstus rašyti gali bet kuris vartotojas. Pageidauti, kad Google panaikintų nuorodą į tam tikrus Vikipedijos puslapius gali tie asmenys, apie kuriuos tas puslapis parašytas, jeigu skelbiama informacija yra pasenusi, intymi arba šmeižianti.

Daugiausiai pageidaujančių, kad apie juos sukurti Vikipedijos puslapiai nebesirodytų Google paieškoje yra tarp prancūzų. Iš jų Google teigia jau sulaukusi 17 500 prašymų panaikinti paieškos rezultatus. Vokietija jau spėjo pateikti 16 500 tokių prašymų, Jungtinė Karalystė – 12 000, Ispanija – 8 000, Italija – 7 500, o Olandija – 5 500.

Iš viso, iki liepos 18 dienos Google sulaukė 91 000 prašymo panaikinti nuorodas į apie 300 000 internetinių puslapių. Kompanija teigia, kad apie 32 procentai šių prašymų buvo atmesti, 15% – paprašyta daugiau informacijos, o 53% – patenkinti.

„Teisės būti pamirštam“ įstatymas vertinamas kontraversiškai. Jo šalininkai sako, kad jis padės apsaugoti žmonių teisę į privatumą. Jie pateikia pavyzdį apie ‚išpirktą kaltę“, kuomet nusikaltimą padaręs ir jį „išpirkęs“ asmuo prieš įstatymą laikomas nebekaltu, tačiau žiniasklaidoje ir internete – visada toks lieka.

Jie taip pat pamini ir „keršto pornografijos“ aukas (kaip neseniai Lietuvoje nuskambėjusi Mildos istorija) ir pabrėžia, kad internetas dažnai panaudojamas siekiant sukompromituoti ir apšmeižti neįtikusius asmenis, o „nusiplauti mundurą“ jie tampa labai sunku. Galiausiai, jie pamini ir tai, kad vis daugiau kompanijų naudojantis Google paieška tikrinant kandidatus, ši praktika gali palengvinti ieškančiųjų darbo perspektyvas.

Tuo tarpu teisės „būti pamirštam“ priešininkai, tarp kurių atsidūrė ir Didžiosios Britanijos Lordų rūmai, vadina tokį įstatymą „neveikiančiu, nepagrįstu ir iš principo neteisingu“. Jie mano, kad yra neteisinga paieškos variklius kuriančioms organizacijoms patikėti spręsti, kurią informaciją galima naikinti, o kurios ne, ypatingai remiantis neapibrėžtais, nenaudingais ir dviprasmiškais kriterijais. Jie taip pat primena pačios Google pareiškimą, kad tarp pirmųjų panaikintų puslapių buvo informacija apie pedofilą, politiką ir gydytoją.

Parengė Rūta Geležinė, pagal The Guardian inf.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *