Jauno žmogaus mintys apie profsąjungas…

2012-11-14

Kodėl Lietuvoje profsąjungos nėra tokios paklausios , kaip kitose ES šalyse, tokiose, kaip Airija?

Iš asmeninės patirties galiu sakyti, kad Lietuvoje ir kitose ES valstybėse profsąjungos užima labai skirtingus vaidmenis. Netgi galima teigti, kad visuomenė patį žodį, sąvoką „profsąjunga“ traktuoja, supranta ir naudoja visiškai skirtingai.

Man teko dirbti Airijoje iš visų darboviečių (kurių buvo 5), tik vienoje iš jų, darbuotojai nebuvo profsąjungos nariai. Įdomu yra, tai, kad laikui bėgant (tiksliau kalbant, nuo mano įsidarbinimo praėjus 5 mėn.) tos įmonės darbuotojai, visi be išimčių priklausė profsąjungai.

Pats sąvokos „Profsąjunga“ suvokimas, tiek Lietuvoje tiek Airijoje yra visiškai skirtingas. Lietuvoje ši sąvoka yra asocijuojama su „Sovietmečiu“, „Rusais“, yra tekę girdėti išsireiškimą, kad darbuotojai priklausantys profsąjungai yra „skundikai“, mitą „darbuotojai kurie priklauso profsąjungai, darbą susiranda daug sunkiau“ ar, kad nėra jokios naudos iš profsąjungos. Palyginimui pasakysiu Airijoje „profsąjunga“ yra toks žodis, kuris daugiau sakomas su pagarba, žinojimu, pasitikėjimo ar netgi džiaugsmu. Buvau profsąjungos narys Airijoje, vienas iš pagrindinių dalykų, ką jaučiau būdamas profsąjungos narys buvo tai, kad jaučiausi saugesnis, užtikrintenesnis savo darbo vieta, bei darbdaviu, nei prieš tai.

Pagrindinis dalykas, kurio dėka, yra itin didelis skirtumas žodžio „profsąjunga“ suvokime yra tai, kad Lietuvoje žmonės nuo mažens yra skatinami neigiamai vertinti viską kas susiję su Rusija, ir kelių dešimtmečių dėka, Lietuvos piliečių mastymuose profsąjunga asocijuojama su Rusija, propaganda, partijomis ir komitetais.

Vienas iš esminių skirtumų tarp Lietuvos ir Airijos yra tai, kad Airijoje darbuotojai stengiasi žinoti, apsaugoti ir puoselėti savo teises. Jas gina nedvejodamas, kur Lietuvoje retas kuris išdrįs paprieštarauti savo darbdaviui, o tai vėlgi yra mums „įkalta“ nuo vaikystės. Pagrindinės problemos to, kad profsąjungos nėra populiarios yra tai, kad žmonės nepasitiki, ir abejoja, kad profsąjunga yra ta organizacija kuri gina darbuotojo teises, visais įmanomais būdais.

Lietuvoje yra iškreiptas vertinimas ar net sakyčiau mąstymas, kad darbuotojas turi būti vienas, turi pats už save kovoti, o tai yra klaidingas mąstymas. Daug daugiau galima pasiekti žinant, kad yra profsąjunga, kuri visada yra už darbuotojo nugaros. ( Laiškas netaisytas admin. past.)

D.Morazas