Žolinė (Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė)

2014-08-15

Sveikiname su vasaros, žydėjimo ir subrandinto derliaus švente – Žoline (Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo švente).

 

Lietuvoje Žolinė – tai rugpjūčio viduryje švenčiama šventė, kuria atsisveikinama su želmenimis ir gėlėmis, bei džiaugiamasi per vasara užderėjusiu derliumi. Lietuvos bažnyčiose šią dieną rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai, kurių metu yra šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės.

Lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių.

Senovės baltaižolinę skyrė apeigoms Deivei gimdytojai Ladai atlikti ir jai atiduoti užaugusio ir subrendusio derliaus aukas. Iki tos dienos niekas nedrįsdavo valgyti naujojo derliaus vaisių.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Pasakojama, kad Jėzaus motinos Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo. Petras išvydo, kaip Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę patikrinti karstą, apaštalai Marijos kūno neberado – karste buvo tik daugybė gražių gėlių.

Dzūkės nuo seno į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Sudžiovinti žolynai būdavo laikomi pirkioje už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą arbatą.

Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas.

Todėl „Sandrauga“ kolektyvas šią dieną linki Jums skalsos, darnos ir visuomeniškumo, kuris lydėtų visus ateinančius metus.