,,Sandrauga“ atstovai dirbs darbo ginčų komisijose visoje Lietuvoje

Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ daugelyje apskričių delegavo daugiausia savo atstovų, turinčių aukštąjį- universitetinį teisinį išsilavinimą į jau pradedančias veikti darbo ginčų komisijas. Sieksime, kad nežiūrint šių komisijų nuostatų trūkumų, dirbantieji turėtų visas galimybes apginti savo teises.

Trumpai apie darbo ginčų komisijas

1. Kas yra darbo ginčų komisija?
Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, nuo 2013 m. sausio 1 d. sprendžianti individualius darbo ginčus. Darbuotojai ir darbdaviai, kurių teisės pažeidžiamos, turės kreiptis ne į teismus, kaip iki šiol, o į darbo ginčų komisijas, įsteigtas prie VDI teritorinių padalinių. Lietuvoje veikia 13 darbo ginčų komisijų: 4 – Vilniuje, 3 – Kaune, 2 – Klaipėdoje, po 1 – Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Telšiuose. Utenos, Marijampolės, Tauragės apskritis aptarnauja atitinkamai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos darbo ginčų komisijos.

2. Kas yra individualus darbo ginčas?
Individualiu darbo ginču laikomas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio, neatlygintos materialinės žalos, paskirtos drausminės nuobaudos, nesuteiktų atostogų ir pan. Pabrėžtina, jog darbuotojo atleidimo iš darbo ar grąžinimo į pareigas teisėtumo klausimai ir toliau bus sprendžiami teismuose.

3. Kas gali kreiptis į darbo ginčų komisijas?
Į darbo ginčų komisijas gali kreiptis tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, jei jų teisės yra pažeidžiamos.

4. Kur kreiptis iškilus individualiam darbo ginčui?
Jei darbo ginčo nepavyksta išspręsti darbovietėje, darbuotojai ir darbdaviai gali kreiptis į darbo ginčų komisiją, t.y. į artimiausią VDI teritorinį skyrių. Tai bus ypač patogu įmonių filialų darbuotojams, bendrovių atstovams regionuose bei kitiems darbuotojams, kurių darbdavys yra kitame mieste. Būtinus dokumentus savo nariams kvalifikuotai paruoš LPS ,,Sandrauga“ teisininkai, kurie kaip įstatyminiai atstovai galės profsąjungos nario teises ginti nagrinėjant ginčą pačioje darbo ginčų komisijoje.Todėl būtina atkreipti dirbančiųjų dėmesį, kad ruošiantis ginti savo teises žmogus turi gerai pagalvoti apie kvalifikuotą atstovavimą, nes yra profsąjungų, kurios veikia visuomeniniais – mėgėjiškais pagrindais,kur net patys lyderiai neturi net minimalaus teisinio išsilavinimo. Tarkime, jei įmonė registruota Vilniuje, o individualus darbo ginčas kilo Naujosios Akmenės padalinyje, jo darbuotojai arba jo atstovai ( profsąjungų įgalioti asmenys) galės kreiptis į VDI Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisiją. Prireikus, prašymą kitam VDI teritoriniam skyriui persiųs darbo ginčų komisijos sekretorius. Asmenys Utenos, Marijampolės, Tauragės apskrityse prašymus galės pateikti šių teritorijų atitinkamuose VDI skyriuose.

5. Kokius dokumentus reikia pateikti prašant išnagrinėti individualų darbo ginčą?
Svarbiausia – pateikti išsamiai situaciją apibūdinantį nustatytos formos prašymą, kuriame nurodoma darbo ginčo esmė, t.y. priežastis dėl kurios kilo nesutarimas, visos aplinkybės, galinčios nulemti darbo ginčo nagrinėjimo eigą ir sprendimą, taip pat kontaktai asmenų, prireikus galėsiančių patvirtinti prašyme išdėstytus faktus. Būtų naudinga pateikti ir turimus dokumentus, kurie susiję su darbo ginčo dalyku. Kita vertus, tokius dokumentus išreikalauti iš ginčo šalių gali pati darbo ginčų komisija.

6. Kaip nagrinėjami darbo ginčai ir priimami sprendimai?
Darbuotojo ar darbdavio pareiškimą gavusi komisija su juo susipažins, esant reikalui, apklaus įmonės darbuotojus, susirinks kitą reikiamą informaciją. Paskirtą dieną į komisijos posėdį bus kviečiamos abi darbo ginčo šalys – darbdavys ir darbuotojas. Primename, kad su darbuotoju arba jam negalint atvykti galės dalyvauti profesinės sąjungos atstovas su visomis atstovavimo teisėmis. Posėdžio tikslas – sutaikyti abi šalis. Jei tai nepavyks, komisija balsuos dėl sprendimo priėmimo. Visų komisijos narių balsai – lygiateisiai, t.y. nė vienas jų neturės lemiamo balso. Komisija sprendimą galės priimti ir vienai iš šalių nedalyvaujant posėdyje, tačiau pats faktas, kad darbuotojas arba jo atstovas nedalyvaus darbo ginčų komisijos posėdyje sudarys sąlygas komisijai ,,neišgirsti“ motyvų ir argumentų, kuriuos galėtų pateikti ieškovas.

7. Per kiek laiko darbo ginčų komisija išspręs individualų darbo ginčą?
Komisija privalės darbo ginčą išspręsti per vieną mėnesį nuo pareiškimo priėmimo. Dėl svarbių objektyvių priežasčių nagrinėjimas gali būti pratęstas dar vienam mėnesiui. Tačiau bus siekiama, kad sprendimai būtų priimami per maksimaliai trumpą laiką.

8. Ar už darbo ginčų sprendimą reikia mokėti?
Ne, nereikės, nes ši valstybės teikiama administracinė paslauga yra nemokama.

9. Kaip atstovaujami darbuotojų ir darbdavių interesai?
Siekiant, kad darbo ginčai būtų sprendžiami efektyviai ir skaidriai, darbo ginčų komisijose dirba tiek darbdavių, tiek darbuotojų (profesinių sąjungų) atstovai. Jie skiriami rotacijos būdu iš Trišalės tarybos sekretoriato sudaryto ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinto sąrašo.

10. Ką daryti, jei darbo ginčo komisijos sprendimas netenkins?
Darbo ginčų komisijų sprendimai yra privalomi šalims ir vykdytini pagal civilinio proceso taisykles. Tačiau, jei darbuotojas ar darbdavys nesutiks su darbo ginčų komisijos sprendimu, jie galės kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo.

11. Ar teismas, nagrinėdamas individualų ginčą, vadovaujasi darbo ginčų komisijos sprendimu?
Teisme byla bus nagrinėjama iš esmės. Jei ieškovas bus ,,Sandrauga“ narys jį be abejo atstovaus profesinės sąjungos teisininkai ir advokatai. Neabejotinai darbo ginčų komisijos surinkta medžiaga ginčo klausimu ir darbo ginčų komisijos sprendimas yra tinkami rašytiniai įrodymai teisme.

Informaciją, remiantis LR VDI informacija parengė LPS ,,Sandrauga“ teisininkas
D. Beržinskas

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *