Blogiausi 2014-ųjų metų pasaulio kompanijų vadovai

2015-01-04

Vadovų elgesys su darbuotojais smarkiai prisideda ir prie jų vadovaujamų kompanijų finansinės sėkmės ar nesėkmių – tokia išvada peršasi, peržvelgus blogiausių 2014-ųjų pasaulio kompanijų vadovų penketuką, kurį skelbia naujienų portalas bbc.co.uk.

Net 4 iš 5 į šį sąrašą patenkančių garsių firmų vadovai čia yra minimi ir už autoritarinį vadovavimo stilių bei bendravimo su darbuotojais problemas – profesinių sąjungų pabaksnojimus pirštu į blogus darbdavius ir Lietuvoje vertėtų vertinti kaip rimtus pavojaus signalus.

Blogiausių 2014-ųjų metų vadovų penketuką sudarė Sydeny Finkelstein, knygos „Kodėl protingi  vadovai susimauna“ autorius. Pastaruosius 15 metų jis, padedamas savo tyrėjų komandos, analizavo pasaulinio garso organizacijas.  Šiame sąraše jis išskiria 5 kompanijas, kurių vadovų veiksmai (arba neveiklumas) tiesiogiai lėmė prastus finansinius rezultatus.

Įdomu tai, kad S. Finkelstein sudarytame sąraše atsiduria tų kompanijų vadovai, kurios praėjusiais metais patyrė didelius finansinius nuostolius, arba kurių vertė smarkiai smuko. Tačiau vadovai kritikuojami ne vien dėl priimtų (arba praleistų progų priimti) ekonominių sprendimų, bet ir dėl vadovavimo stiliaus ir elgesio su darbuotojais.

Taigi, penketukas atrodo taip:

5 vieta –  Dick Costolo, „Twitter“ vadovas

Socialinis tinklas „Twitter“ (kurį taip pat galima būtų pavadinti ir internetiniu puslapiu ar netgi internetiniu laikraščiu) Lietuvoje kol kas nėra itin populiarus, tačiau pasaulyje yra vienas didžiausių ir populiariausių socialinių tinklų. Be jo savo gyvenimo neįsivaizduoja ne tik dažnas amerikietis, bet ir dalis mūsų kaimynų latvių ir estų.

Dick Costolo dar 2013 metais buvo išrinktas „Metų vadovu“  technikos industrijoje. Tačiau šiemet jo vadovaujamo socialinio tinklo vartotojų augimas buvo menkas, o akcijų vertė smuko net 42 proc. Tai pakankamai liūdna statistika, ypač turint omeny, kad jo didžiausio konkurento „Facebook“ akcijų vertė kaip tik pakilo, netgi daugiau nei 42 proc. Būtent tai ir garantavo D. Costolo vietą blogiausiųjų penketuke, nors šiaip jis yra laikomas pakankamai neblogu vadovu.

4 vieta – Eddie Lampert, „Sears Holdings“ vadovas

Eddie Lampert yra profesionalus investuotojas, kažkada nusprendęs, kad bus ir geras vadovas. Apsiriko. Jis vadovauja „Sears Holdings“ – legendinei, 10-ai pagal dydį Amerikos  mažmeninei parduotuvei.

Lampertas jau 2013 metais buvo patekęs į blogiausiųjų penketuką už prastą strategiją, arogantišką vadovavimo stilių ir nesugebėjimą suvaldyti vis krentančių kompanijos akcijų. Šiemet jis taip jis „pasižymėjo“. Jo vadovaujama kompanija kas tris mėnesius nuvertėja puse milijardo dolerių. Po devynių iš eilės tokių ketvirčių, niekas nebenori investuoti į šią kompaniją, tad jos pardavimai toliau sėkmingai krenta, o skolos auga.

Kaip vienas svariausių prasto Lampert‘o vadovavimo įrodymų yra minima ir tai, kad jis ypatingai prastai vertinamas savo paties darbuotojų. Karjeros puslapis „Glassdoor“ praneša, kad tarp jų duomenų bazėje užsiregistravusių įvairių įmonių darbuotojų, tik 18 proc. darbuotojų yra palankios nuomonės apie Lampert‘ą. Tai žemiausias rezultatas iš visų „Glassdoor“ stebimų kompanijų.

3 vieta – Philip Clarke, „Tesco“ vadovas

„Tesco“ – dar viena sena ir itin garsi mažmeninės prekybos kompanija, kurios pavadinimas, ko gero, yra girdėtas kiekvienam, bent kartą gyvenime pabuvojusiam Didžiojoje Britanijoje. Tačiau 2014 metai šiai kompanijai tikrai nebuvo džiugūs: ji nesugebėjo susitvarkyti su žemų kainų kompanijų iš Vokietijos atėjimu į rinką, prašovė su mėginimu plėstis tarptautiniu lygiu, o šios kompanijos administravimo principai apibūdinami kaip „vadovavimo kultūra, nepakanti jokioms naujovėms, vedama besibarančio vadovo, apsupto „taip, bose“ darbuotojų.

Finkelstein‘o vertinimu, kiekvienas iš šių elementų vienodai prisidėjo prie didžiulės košės, kurioje dabar yra atsidūrusi kompanija.

2 vieta – Dov Charney, „American Apparel“ vadovas 

Dov Charney įkūrė „American Apparel“ kompaniją ir kurį laiką ji buvo pelninga bei klestinti bendrovė. Tačiau „aukštai kilęs, žemai pulsi“ principas palietė ir jį – kompanija jau keturis metus iš eilės yra purtoma skandalų, praranda pelną, klimpsta į skolas. Pavyzdžiui, jos akcijų vertė vien 2014 metais krito 53 proc. 

Tačiau „American Apparel“ nesėkmės vertinamos ne vien skaičiais. Kol nebuvo priverstas investuotojų,  Charney neturėjo net darbuotojo  finansų direktoriaus pozicijoje, bei iki šiol nėra paskyręs direktorių kompanijos valdymui ir  technologijų klausimams, bei vyriausiojo dizainerio.

Ekspertai pastebi, kad mėginimai visą kompanijos kontrolę išlaikyti vienose rankose, bei profesionalių vadovų neturėjimas anksčiau ar vėliau skaudžiai atsirūgsta, o puikybė niekada nelaimi. Būtent taip nutiko ir šiuo atveju. 2014 metais kompanijos valdymo taryba prasidėjo visą eilę tyrimų, o tarp Charney pareikštų kaltinimų yra ir šie:

* Vertimas darbuotojus pasirašyti dokumentus, atleidžiančius D. Charney nuo teisinės atsakomybės. Dažniausiai už tai siūlant didesnius atlyginimus ar priedus.

* Didelių išeitinių kompensacijų išdavimas buvusiems darbuotojams, siekiant išvengti asmeninės atsakomybės už neprofesionalų elgesį.

*Galiausiai, Charney buvo pripažintas kaltu už tai, kad nesustabdė netikro blogo (t.y. internetinio dienoraščio) sukūrimo, kuriame publikuotos nuogos buvusios darbuotojos nuotraukos – tos pačios darbuotojos, kuri Charney buvo padavusi į teismą už seksualinį priekabiavimą.

Dėl šių ir panašių „nuodėmių“ birželio mėnesį Charney buvo atleistas iš savo paties sukurtos kompanijos.

1 vieta –  Ricardo Espirito Santo Silva Salgado, „Banco Espirito Santo“ (sutr.BES) vadovas

Blogiausių penketuko pažiba tampa priklausančio Salgado šeimos verslų vadovas, tarp kurių buvo ir  antras pagal dydį, dabar jau bankrutavęs, Portugalijos bankas.

Kad bankų griūtis neatsiejama nuo skandalų lavinos, žinome ir iš Lietuvos patirties. Taip ir šiuo atveju, blogiausiu 2014 metų vadovu R.E.S.S. Salgado tampa dėl vadovavimo sudėtingai dinastijos verslų sistemai, prie bankroto privedusiai ir antrą didžiausią Portugalijos banką, bei daugelio šiuo metu jam iškeltų teisėsaugos inicijuojamų tyrimų.

Salgado smarkiai kritikuojamas ir už tai, kad į didelės atsakomybės vadovų postus savo valdomose kompanijose paskyrė…net 250 šeimos narių!  Prabangus Salgado ir kai kurių jo šeimos narių gyvenimo būdas prasprūsdavo pro kitų banko valdytojų akis, tačiau dabar yra aršiai kritikuojamas. Kurgi ne – galbūt 250 šeimos narių pasamdymas svarbių postų vadovaus ir garantuoja smagius šeimos susibūrimus, tačiau nėra priskirtinas prie protingų vadovavimo praktikų ir sprendimų.

Parengė Rūta Geležinė, remiantis BBC.co.uk inf.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *