2015-02-22 
Kartais atrodo, kad fantastikos filmuose rodoma „ateitis“ jau priartėjo: mobilieji telefonai, jau senų seniausiai skirti toli gražu ne vien paskambinti ar parašyti žinutę, kompiuteriai, į kurių ekranus jau seniausiai persikėlė didelė dalis mūsų darbo, socialinio gyvenimo, pramogų… netgi piniginė, ar tokie buitiniai darbai kaip apsipirkinėjimas. Tad ar dar ilgai teks laukti, kol į duris pasibels robotai, atėję pakeisti mūsų darbo? Šia tema domėjosi britų dienraščio The Guardian apžvalgininkė Lynda Gratton.
Norit atsakyti į klausimą, ar robotai pakeis mus – žmones – ir užims mūsų darbus, klausimą reikia perrašyti taip: kada (ir ar apskritai kada nors) mašinos priims geresnius sprendimus negu žmonės? Kol kas, atsakymo į šį klausimą nėra – kol pusė žmonių tiki, kad robotai tikrai netrukus pralenks žmonių rasę, kita pusė sako – tai niekad neįvyks.
Pirmoji problema, susijusi su ateities sprendimų priėmimu, yra labai gerai žinoma dirbtinį intelektą kuriantiems mokslininkams. Ji vadinama Moravec‘o paradoksu: kompiuteriai labai gerai atlieka greičio ir precizijos reikalaujančias užduotis – tokias, kurios žmonėms yra labai sudėtingos, pavyzdžiui, matematinių lygčių sprendimas, žaidimas šachmatais ar net automobilių vairavimas. Tačiau kompiuteriai prastai atlieka žmonėms labai lengvas užduotis, tokias kaip puodelių nurinkimas nuo stalo.
Psichologė Alison Gopnik, studijuojanti kūdikius, pastebi, kad kompiuteriai ir robotai nėra tokie „protingi“ kaip dvimečiai vaikai. Tokio amžiaus vaikai dar nemoka vairuoti mašinų ar žaisti šachmatais, tačiau gali atlikti daugybę užduočių neįkandamų mašinoms: kurti teorijas, kelti hipotezes, suprasti, kaip veikia įvairūs dalykai, imituoti ir, svarbiausiai, mokytis bei kurti.
Antroji problema su robotais ir kompiuteriais atsiremia į moralę. Mes, žmonės, priimame sprendimus vadovaudamiesi savo vertybėmis. O ar kompiuteriai gali turėti vertybes? Stuart‘as Russell‘as , dirbtinio intelekto ekspertas, teigia, kad kompiuterius galima užprogramuoti priimti tokius prendimus, kurie garantuotų aukščiausios vertės rezultatą, t.y. kompiuterio „logiką“ papildyti moraliniu aspektu. Tačiau kompiuterius programuoja programuotojai, todėl būtent nuo pastarųjų žmonių vertybės ir yra įtraukiamos į kompiuterio programą.
Taigi, mašinos gali puikiai atlikti sudėtingus skaičiavimus, tačiau nesusidoroja su užduotimis, kurias žmonės laiko lengvomis. Tad futuristinio klausimo – kada mūsų darbus atims robotai? – dar teks gerokai palūkėti. Kol kas panašu, kad jei mūsų darbovietėse ir atsiras robotai, jie taps naujaisiais kolegomis, su kuriais dirbsime Kartu.
Parengė Rūta Geležinė, pagal The Guardian.co.uk