2015-05-05 
Paskutinę balandžio dieną profesinių sąjungų organizuotame forume susitikome su kitų profsąjungų, darbdavių organizacijų, bei valstybės atstovais aptarti socialinio modelio projekto, kuriame – ir Darbo kodekso (sutr. – DK) pakeitimai. Kalbantis apie galimus DK pakeitimus ir kur kas „liberalesnius“ darbo santykius, kolektyvinės sutartys neretai iškyla kaip sprendimas, galintis užpildyti DK paliekamas „tuščias dėmes“, tačiau socialinio modelio projekto jos neišgelbės.
Socialinio modelio projekte mažinamas darbo santykių reguliavimas per Darbo kodeksą. Kitaip tariant, nemažai šiuos santykius liečiančių aspektų paliekama sutarti dirbančiajam su darbdaviu. Vienas kelias tai padaryti – kolektyvinė sutartis. Tačiau „Sandrauga“ specialistų nuomone, tai neišgelbės skandalingojo socmodelio.
- Kaip rašėme anksčiau, profesinių sąjungų forume su kolegomis, darbdaviais ir politikais diskutavome apie prieštaringąjį socialinio modelio projekto. Kokį atsakymą darbdaviai pateikė į klausimą „Ar Socialinis Modelis sukurs daugiau darbo vietų?“ galite perskaityti pirmojoje straipsnio dalyje.
Kokybiškos kolektyvinės sutarties pasirašymas nėra trumpas procesas, galintis trukti net ne mėnesių mėnesius, o metų metus. Kadangi tokia sutartis – profesinės sąjungos derybų su darbdaviu rezultatas, norint susiderėti ir rasti abiems pusėms priimtiną variantą – ypatingai svarbiais ir „aštriais“ klausimais – užtrunka.
Kolektyvinės sutartys naudingos tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Darbuotojams, – nes pasinaudodami šia galimybe jie gali išsiderėti geresnes darbo ir poilsio laiko sąlygas, didesnes socialines garantijas, neapmokestinamų piniginių išmokų skyrimą bei tvarką ir t.t.
Darbdaviams (ypatingai tiems patiems, kurie garsiai, virkauja dėl „nelankstaus“ Darbo kodekso), – nes kolektyvinė sutartis šiuo metu ir yra tas kelias, leidžiantis susitarti su darbuotojais ir įmonėje nusistatyti lanksčius darbo santykius.
Nors apie kolektyvinių sutarčių naudą abiems pusėms kalbama jau seniai, šiuo metu Lietuvoje jos vis dar yra retenybė. Dalyje įmonių ir organizacijų į jas nepatikliai ar net priešiškai žiūri darbdaviai, dalyje – tiesiog nėra darbuotojus šiose derybose atstovauti galinčių profsąjungų ar darbo tarybų.
Socialinio modelio rengėjai teigia, kad jeigu būtų įvestas jų siūlomas DK, tai smarkiai paspartintų kolektyvinių sutarčių sudarinėjimą. Iš esmės dėl to, kad darbuotojai liktų „įsprausti į kampą“ ir kito kelio įgyti socialinių garantijų neturėtų. Deja, apskaičiuoti, kad KS sudarymas nėra 5 minučių darbas, socialinio modelio gerbėjai pamiršta.
Žinoma, kolektyvines sutartis galima „kepti“ ir kur kas greičiau (kaip tai daroma kai kuriuose sektoriuose), tačiau kaip taisyklė tokios skubotos sutartys darbuotojams realios naudos neatneša, nes esminiai momentai lieka neapmąstyti ir neišsiderėti.
Likus be tvirtų garantijų darbo kodekse, o KS – bent jau kokybiškų – sudarymui trunkant mėnesius/metus, kyla klausimas, kaip turėtų elgtis dirbantieji: kentėti dantis sukandus ir tikėtis, kad galbūt po kelerių metų staiga ims ir „pasidarys geriau“, ar rinktis emigracijos kelią?
Kolektyvinėms sutartims buvo dedikuotas ir šių metų gegužės 1-ąjai paminėti LPS „Sandrauga“ organizuotas renginys. Tai – seminare „Kolektyvinės sutarties įtaka darbo santykiams“, kurį vedė advokatė Jurgita Judickienė. Žemiau – keletas akimirkų iš šio renginio.
Pirma dalis: Ar „Socialinis modelis“ sukurs daugiau darbo vietų? Čia.
Parengė Rūta Geležinė