Rinkimai JK: teisė streikuoti „arti neįmanomo“ (2 dalis)

2015-05-23

Jungtinėje Karalystėje praėjus rinkimams, valdžioje įsitvirtino šios šalies konservatorių partija, kuri ruošiasi įnešti nemažai pokyčių, liečiančių darbo santykius. Britų spauda praneša, kad konservatorius  Sajid Javid, atėjęs į valdžią, laiko veltui neleidžia. Jis iškart griebia reikalą už ausų ir pateikė pasiūlymą, kuriuo siekiama drastiškai sugriežtinti streikų įstatymus, taip mėginant pažaboti… profsąjungas!

Pirmojoje straipsnio dalyje rašėme, kad po rinkimų pokyčių gali sulaukti ir Jungtinėje Karalystėje dirbantys mūsų tautiečiai. Plačiau apie tai galite pasiskaityti čia. Tuo tarpu britų darbuotojams šis laikotarpis taip pat nėra labai jau ramus – pranešama, kad vienas planuojamų vyriausybės darbų – itin ambicingas mėginimas pažaboti profsąjungas.

Lietuvoje toks politiko elgesys nieko per daug nenustebintų, tačiau šalyje, kur profsąjungų judėjimas skaičiuoja nebe pirmą amžių, o nuveikti darbai yra ne tik laikomi pavyzdžiu visame pasaulyje, bet ir toli už šalies ribų yra padėjusi pagrindus normoms, kurias mes dabar suprantame kaip visiškai suprantamas ir esmines žmogaus teises, tai – jau kai kas toookio.

Apynasris profsąjungoms

Naujai išrinkta JK Vyriausybė planuoja pakelti streikų balsavimo slenkstį viešajame sektoriuje. Jei šie pokyčiai būtų įvesti, JK profsąjungos galėtų skelbti streiką tik jei tam balsavimu būtų pritarta daugiau nei 40 procentų.

Oliverių Tvistų šalis?

Atsakydama į šią pasirodžiusią informaciją, vienos didžiausių JK profesinių sąjungų TUC generalinė sekretorė Frances O‘Grady išplatino pranešimą spaudai, kuriame detaliai išdėstė, kodėl streikų balsavimo slenksčio pakėlimas, iš esmės visus JK dirbančiuosius – tiek profsąjungų narius, tiek nenarius – paverstų Oliveriais Tvistais.

Pateikiame šio straipsnio, paskelbto gegužės 12 d.The Huffington Post, vertimą:

Šiandieninis Verslo sekretoriaus[1] Sajid Javid pranešimas, kad konservatorių partija stums į priekį nusikalstamus savo naujus planus dėl balsavimo streikui, yra smūgis ne tik profesinių sąjungų nariams, bet ir visai Jungtinės Karalystės demokratijai.

Politikai dažnai sako, kad alternatyva streikams yra kalbėjimas, tačiau tarp kalbėjimo ir derybų yra skirtumas. Derėtis gali tik tada, kai galia glūdi abiejuose derybų stalo pusėse.

Kolektyvinės derybos veikia, nes abi pusės supranta, ką gali padaryti kitoji. Būtent todėl didžioji dauguma balsavimų dėl streikų nesibaigia streikais ir pasiekia bendrą susitarimą.

Tačiau pašalinkime teisę į oficialų streiką ir nutiks vienas iš dviejų dalykų. Arba dirbantieji turės kreiptis į savo darbdavius tokiomis pačiomis išgalėmis kaip Oliveris Tvistas[2] prie derybų stalo. Arba pasipils nekontroliuojami nesankcionuoti veiksmai, nuo „laukinių kačių streikų“[3] iki „antklodžių dienų“[4].

Jokia kita rimta politinė partija pasaulyje nėra surengusi tokios fundamentalios atakos prieš tokią esminę žmogaus teisę.

Vyriausybės planai dėl streikų balsavimų pavers legalius streikus beveik neįmanomais. Šių planų architektai puikiai žino, kad profsąjungos balsavimas, ypač didelėse, išsklaidytose darbovietėse, retai pasiekia 50 procentų slenkstį, o pats balsavimo slenkstis net neparodo realaus palaikymo lygmens.  

Tikroji šių pasiūlymų esmė  yra užkirsti kelią opozicijai, siekiančiai sustabdyti konservatorių planus per šią kadenciją atleisti šimtus tūkstančių viešojo sektoriaus darbuotojų.

Profesinės sąjungos per daug dažnai tampa paskutiniąja gynybos linija sprendžiant šias problemas. Ir vyriausybė nori, kad paprastiems žmonėms – ugniagesiams, seselėms, pribuvėjoms ir mokytojams – būtų kur kas sunkiau išreikšti savo demokratinę valią ir imtis kolektyvinių veiksmų ginant savo darbus ir atlyginimus.

Jokia kita vakarų Europos demokratija nėra mėginusi tokiu būdu apriboti kolektyvinius veiksmus.

Be užmojų padidinti balsavimo slenkstį, konservatoriai taip pat paskelbė, kad panaikins draudimą streikų metu darbdaviams samdyti laikinus darbuotojus– tai yra sąmoningas bandymas palaužti tuos streikus, kurie vis dėl to įvyks.

Ir bloga lemiančia ateičiai maniera, jie nori sukurti naują nusikalstamos veikos rūšį tiems žmonėms, kurie stovi piketų gretose ir tiems, kurie streiko metu naudojasi socialine medija. Konservatoriai siūlo, kad jeigu septintas žmogus prisijungia prie taikaus piketo, visi septyni žmonės galėtų būti teisiami ir gauti teistumą.

Nauja specifinė technologinių nusikaltimų kategorija reikš, kad streikuotojams galios griežtesni teisiniai reikalavimai naudojantis Twitteriu, nei kitiems žmonėms. O tai atidarys kelią sugriežtintam profsąjungos aktyvistų stebėjimui kaip potencialių nusikaltėlių.

Nesuklyskit. Konservatorių streikų planai yra pats agresyviausias išpuolis prieš esmines, pagrindines žmogaus teises bet kur išsivysčiusiame pasaulyje ir jis vienodai palies profsąjungos ir ne profsąjungos narius.

Visiems sąžiningai mąstantiems demokratams būtina su tuo kovoti.

Parengė Rūta Geležinė, remiantis The Huffington Post, The Independent, The Financial Times ir  inf.


 

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *