Ar lietuviai dirba viršvalandžius?

2015-11-30

Remiantis statistine informacija, vos vienas procentas dirbančiųjų Lietuvoje dirba viršvalandžius. Panašius duomenis skelbia ir Valstybinė darbo inspekcija, per metus užfiksuojanti vos apie 50  pasitvirtinusių nesutarimų dėl viršvalandinio darbo atvejų per metus. Tačiau ar ši informacija iš tiesų atspindi tikrąją situaciją, verčia suabejoti įvairūs gyventojų apklausų tyrimai.

Dienraštis Verslo žinios publikuoja straipsnį, kuriame analizuojamos Lietuvos statistikos departamento, Valstybinės darbo inspekcijos (sutr. – VDI) ir vienos tyrimų bendrovės duomenys apie darbą viršvalandžiais.

Įdomu tai, kad Statistikos departamento duomenimis, dirbančiųjų viršvalandžius daugėja, tačiau jie vis vien sudaro vos 1 proc. visų samdomų darbuotojų.

Susidaryti įspūdį, kad Lietuvoje darbas viršvalandžius – itin retai sutinkamas reiškinys – būtų galima ir pažvelgus į cituojamą VDI informaciją, kurioje teigiama, kad per metus gaunama šiek tiek virš 100 skundų dėl darbo viršvalandžiais, iš kurių pasitvirtina vos pusė.

Tačiau tokia informacija kardinaliai nesutampa su vienos tyrimų bendrovės atliktos apklausos rezultatais, kurie atskleidė, kad 44% lietuvių teigia, jog yra  dirbę namuose, kai nespėja atlikti visų užduočių nustatytomis darbo valandomis.

Panašūs rezultatai buvo gauti ir 2013 metais darbo paieškos portalo atliktoje apklausoje. Tuomet net 58 šiame portale besilankantys specialistai nurodė dirbantys viršvalandžius, o dar 22 proc. prisipažino tai darantys retsykiais.

Žinoma, kalbant apie šį duomenų nesutapimą pirmiausiai derėtų atkreipti dėmesį į tyrimų metodų skirtumus. Natūralu, kad didelės apimties preciziškai atliekamų statistinių tyrimų rezultatai gali žymiai skirtis nuo laisva forma atliekamos apklausos įdarbinimui skirtame portale.

Tačiau yra ir labiau pesimistinė versija, verčianti suabejoti, ar Statistikos departamentas ir Darbo inspekcija tikrai pajėgios apskaičiuoti ir pamatuoti, kiek iš tiesų viršvalandžių yra dirbama Lietuvoje. Tai –  „šešėliniai viršvalandžiai“, t.y. oficialiai nedeklaruojamas darbas po darbo valandų.

Į statistiką nepatenka, nes tai „darbo kultūros“ dalis?

Žmogiškųjų išteklių specialistai pastebi, jog darbas viršvalandžiais yra tapęs darbo kultūros dalimi, savotišku susitarimu tarp darbuotojų ir darbdavių.

Kai kuriais atvejais, papildomos valandos ir darbas „iki kol bus padaryta“ darbuotojui atlyginimas įvairiais priedais ir priemokomis už pasiektus rezultatus.

Kitais – atvirkščiai, ilgesnės valandos darbuotojams taip ir nėra atlyginamos visai. Yra bendrovių, kuriose viršvalandžiai yra tarsi organizacinės kultūros dalis – atsistoti ir išeiti iš darbo penktą valandą tampa tarsi nepadoru.

VDI – viršvalandžiai nedirbami, ar tiesiog nefiksuojami?

Jei apie Statistikos departamento informaciją galima klausti kokiais duomenimis remiamasi „matuojant“ dirbamus viršvalandžius, tai kalbant darbo inspekcijos pateikiamus duomenis, galima suabejoti ar ši institucija apskritai užsiima tokių problemų spendimų.

Viena vertus, galima abejoti ar darbuotojas, tarkime, viršininko  „spaudžiamas“ dirbti viršvalandžius ir sutinkantis tai daryti iš baimės prarasti darbą, norės kreiptis į inspekciją dėl kelių neapmokėtų valandų.

Kita vertus, galima abejoti ar tie dirbantieji, kurie vis dėl to kreipiasi į inspekciją, gauna tinkamą pagalbą ir žinių, kaip įrodyti, kad tikrai buvo dirbta viršvalandžius ir dar nesavavališkai, t.y. ne pačiam darbuotojui tiesiog „nepastebėjus“, kad darbo laikas jau pasibaigė.

Kad VDI nėra perdėm susirūpinusi dirbančiųjų darbo užmokesčio klausimais, liudija ir nesena Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ patirtis (straipsnį apie tai galite rasti čia).

Tuokart VDI buvo informuota apie vieną įmonę, kurios darbuotojams chroniškai nemokamas darbo užmokestis. Nors minėtu atveju įrodymų, kad minėtos įmonės darbuotojai algų negauna po kelis mėnesius, daugiau nei užteko, VDI pateiktas atsakymas darbuotojams buvo trumpas: „nieko padaryt negalime,kreipkitės į darbo ginčų komisiją“.

Minėtu atveju, atlyginimus darbuotojai, atstovaujanti profesinės sąjungos teisininkų, vis dėl to prisiteisė. Tačiau klausimas, ar dėl viršvalandžių problemos į inspekciją besikreipiantys darbuotojas gaus adekvačią pagalbą – lieka atviras.

Tad ar tikrai Lietuvoje žmonės labai retai dirba viršvalandžius? O gal tiesiog dauguma viršvalandžių tiesiog „prasprūsta“ pro oficialių institucijų akis? Pasidalinkite savo nuomone mūsų Facebook paskyroje.

Parengė Rūta Geležinė, remiantis vz.lt, cvmarket.lt ir LPS „Sandrauga“ inf.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *