2015-12-13 
Šią savaitę buvo publikuotas mėnesį trukęs The Guardian žurnalistų tyrimas, atskleidęs darbuotojų išnaudojimo skandalą: vieno didžiausių – ir pelningiausių – Didžiosios Britanijos prekybos tinklų darbuotojai dažnai negauna net minimalaus darbo užmokesčio ir yra verčiami kalėjimą primenančiomis sąlygomis. Daugiausiai dėl to kenčia emigrantai iš Rytų Europos.
Šią savaitę britų dienraštis The Guardian publikavo net kelis straipsnius, atskleidžiančius schemą, kaip prekybos tinklas Sports Direct – priklausantis 22-am turtingiausiam šios šalies žmogui – randa būdų nemokėti savo darbuotojams (daugiausiai – emigrantams iš Rytų Europos) net minimalaus, pagal šalies įstatymus priklausančio atlyginimo.
Du dienraščio žurnalistai lapkričio pradžioje įsidarbino dvejuose įdarbinimo agentūrose, tiekiančiose Sports Direct sandėlių darbuotojus ir aprašė savo patirtį dirbant Derbišyre įsikūrusiame bendrovės prekių paskirstymo sandėlyje.
Čia, dėl galiojančios „netolerancijos vagystėms“ tvarkos, darbuotojai kiekvieną dieną yra itin griežtai apieškomi kas kartą, kai atvyksta ir išvyksta iš darbo, o darbe yra nuolatos filmuojami stebėjimo kamerų. Jiems taip pat yra uždrausta vilkėti daugiau nei 800 prekių ženklų drabužius.
Griežta tvarka galioja ir pačiame darbe. Darbuotojai yra nuolatos raginami skubėti, jiems taikomi nerealistiški darbo atlikimo greičio standartai, bei galioja „6 nuobaudų taisyklė“.
Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas, surinkęs 6 nuobaudas per 6 mėnesius yra atleidžiamas. Nuobaudos skiriamos už tokius „nusižengimus“ kaip „ligos laikotarpis“, „klaidos“, „per ilgos tualeto pertraukos“, „laiko švaistymas“, „plepėjimas“, „išdykavimas“, „naudojimasis mobiliuoju telefonu sandėlyje“.
Darbuotojams ne tik nėra mokama už laiką, sugaištamą „saugumo patikrose“, bet dažnai ir už patį darbą. Bendrovėje taikoma nuobaudų sistema, pagal kurią, į darbą net ir 1 minute pavėlavęs darbuotojas negauna atlyginimo už pirmas 15 minučių. Tuo tarpu, jei darbuotojas darbe užsibūna ir po pamainos pabaigos (kol baigs atlikti pavestą užduotį), už papildomą laiką jam taip pat nėra mokama.
The Guardian suskaičiavo, kad dėl tokios išskaitų sistemos Sports Direct darbuotojai vidutiniškai uždirba 6,50 svarų per valandą, vietoje šalyje nustatyto minimalaus 6,70 svarų atlyginimo. Tai bendrovei per metus sutaupo šimtus milijonų svarų.
Šis tyrimas prisidėjo prie ir taip prastos Sports Direct reputacijos, nes bendrovė jau ne kartą buvo kritikuota dėl prastų daro sąlygų ir fakto, kad apie 80 procentų darbuotojų įdarbina vadinamaisiais „0 valandų kontraktais“, t.y. samdo darbuotojus, neįsipareigodama jiems suteikti darbo.
Natūralu, kad neturėdami jokių garantijų dėl savo ateities darbe, darbuotojai atsiduria labai pažeidžiamoje padėtyje ir bijo skųstis pažeidžiamomis savo teisėmis ar kovoti dėl geresnių sąlygų.
Verta pažymėti, kad čia dirba daugiausiai emigrantai iš Rytų Europos (tai liudija ir iškalbingas faktas, kad tyrime aprašytame Sports Direct sandėlyje net informaciniai ženklai pateikiami dvejomis kalbomis – anglų ir lenkų), kurių dalis gerai nemoka (arba nemoka visai) anglų kalbos, o tai dar labiau jų kursto baimę prarasti darbą.
Tad nenuostabu, jog The Guardian kalbinti vietinių mokyklų mokytojai pasakojo, kad moksleiviai eina į mokyklą net ir sirgdami, o grįžę iš mokyklos namuose būna vieni [past. – Didžiojoje Britanijoje palikti vaiką vieną namuose yra nepriimtina], nes Sports Direct sandėliuose dirbantys jų tėvai bijo imti išeigines ar atsiprašyti iš darbo.
Daugiau šia tema skaitykite čia ir čia (anglų k.).
Parengė Rūta Geležinė, remiantis The Guardian inf. Nuotr.: Martin Pettitt via Foter.com / CC BY