2016-02-18 
Lietuvos Aukščiausiasis teismas paskelbė nutartį Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro ir buvusios šios įstaigos darbuotojos byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Net du kartus perėjus visas įmanomas teismų instancijas Lietuvoje, darbo byla truko net 4 metus kol buvo pripažinta, kad Garliavos PSPC direktorė šios įstaigos slaugytoją atleido iš darbo neteisėtai.
Praėjusią savaitę paskelbta nutartis byloje dėl neteisėto darbuotojos atleidimo. Ši byla įspūdinga tuo, kad truko net ketverius metus, o visas įmanomas teismo instancijas Lietuvoje „apsuko“ net du kartus.
„Tai įspūdingai ilgas laiko tarpas darbo bylai“ – teigia slaugytoją keturis metus trukusiuose teismuose atstovavusios Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis. „Darbo santykiuose iškylantys ginčai yra socialiai jautrūs, tad ir terminai tokių ginčų nagrinėjimui yra numatomi kur kas trumpesni, nei, tarkime, bylose dėl turto“.
Galiausiai Lietuvos Aukščiausias teismas pripažino, kad dar priimtas 2012 m. Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės sprendimas atleisti čia dirbusią slaugytoją buvo neteisėtas. Buvusiai slaugytojai priteista piniginė kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką (t.y. šiuos ketverius metus), bei kompensacija už patirtą moralinę žalą.
„Matant šiuo atveju vykusį vilkinimą ir tai, kaip tam tikros instancijos niekaip nesugebėjo išspręsti šios bylos, o į Lietuvos Aukščiausiojo teismo (pirmą kartą) pareikštas pastabas nereagavo, išties buvo kilusių įvairių minčių apie teismų sistemą Lietuvoje. Šiuo atveju atleista darbuotoja buvo profesinės sąjungos narė, tad jai nekainavo teisininkų paslaugos. Tačiau kokias galimybes siekti teisingumo turėtų analogiškoje situacijoje atsidūręs darbuotojas, nesantis profsąjungos nariu?
LPS „Sandrauga“ inf.