Darbdavys nusprendė atleisti jus iš darbo? Be panikos… Atmintinė ko reiktų nepamiršti tokiu atveju

2013-05-27

Taigi, pabandykime įsivaizduoti. Savo darbovietėje dirbate jau ne dieną ir ne dvi, aplinka pažįstama, darbo pobūdis aiškus, puikiai atliekate savo pareigas, dėliojatės ateities darbus ir staiga, vieną dieną, įžengę į taip mylimą darbo vietą, pamatote viršininką, valdingai pasirėmusį į jūsų stalą, o rankose maskatuojantį baltą popieriaus lapą ir rašiklį.

Akivaizdu, ne piešimui šie daiktai skirti bus. Jums maloniai pranešama: „ Buvo malonu bendradarbiauti, bet nuo šiandien mūsų keliai skiriasi. Prašau parašyti prašymą jus atleisti iš darbo“.

Ką darote?

Panikos apimti, imate popieriaus lapą, ir drebančia ranka „kleverzojate“ prašymo tekstą?

STOP!

Pirmiausia, ką turite prisiminti- jei jau darbdavys nusprendė jus atleisti, tai parašydami prašymą atleisti iš darbo, jūs jam ne tik padėsite, bet ir jo pinigėlius sutaupysite.

Jei jau išeiti iš darbo tai tik su išeitine išmoka.

1.Jeigu tikitės gauti išeitinę išmoką, jūsų atleidimo iš darbo pagrinduose neturi būti jūsų kaltės motyvų

Išeitinė išmoka mokama tuo atveju, kai asmuo atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės. Nutraukiant darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį ir pagal DK 136 str. 1 d. 6 punktą, išmokos dydis priklauso nuo darbuotojo turimo toje darbovietėje nepertraukiamojo stažo trukmės (DK 140 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.), taikymo teismų praktikoje“ 3 punkte išaiškino, kad tuo atveju, kai darbdavys nori nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, jeigu iki šios sutarties termino pabaigos likęs laikas yra trumpesnis nei darbuotojui taikytinas įspėjimo (dviejų ar keturių mėnesių) terminas, darbdavys sumoka darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo laiką. Galima daryti išvadą- minėtomis sąlygomis nutraukus darbo sutartį DK 129 str. 5 dalies pagrindu, atleidžiamam iš darbo darbuotojui išeitinė išmoka nepriklauso.

Sumanu… Ar ne?

2.Dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka

DK 140 str. 2 dalyje numatyta, kad, atleidžiant iš darbo darbuotojus ne dėl jų kaltės, jiems išmokama dviejų mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Taip pat, išeitinė išmoka nemokama, kai su darbuotoju darbo sutartis nutraukiama pagal DK 125 straipsnį (šalių susitarimu), 126 straipsnį (suėjus darbo sutarties terminui), taip pat pagal 127 str. 1 dalį, kai darbuotojo prašymu nutraukiama (ne)terminuota darbo sutartis be svarbių priežasčių. Manome, kad tokia išmoka darbuotojams dar priklausytų, kai darbo sutartis su jais nutraukiama pagal DK 127 str. 2 dalį ir 136 str. 1 d. 5 punktą. Visais minėtais atvejais išmokama darbuotojo dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuri nėra didinama pagal turimą nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje.

3.Išmokos dydis

Vadovaujantis DK 140 str. 1 dalimi, nutraukus darbo sutartį darbdavio iniciatyva pagal DK 129 straipsnį ir pagal 136 str. 1 d. 6 punktą, atleidžiamam darbuotojui išmokama išeitinė išmoka (išskyrus jau minėtą DK 129 str. 5 dalies atvejį), kurios dydis priklauso nuo to asmens turimo nepertraukiamojo stažo trukmės toje darbovietėje. Taip išeitinė išmoka mokama, turint nepertraukiamąjį darbo stažą:
1) iki 12 mėnesių (iki vienerių metų) – vieno mėnesio;
2) nuo 12 iki 36 mėnesių (nuo 1 iki 3 metų) – dviejų mėnesių;
3) nuo 36 iki 60 mėnesių (nuo 3 iki 5 metų) – trijų mėnesių;
4) nuo 60 iki 120 mėnesių (nuo 5 iki 10 metų) – keturių mėnesių;
5) nuo 120 iki 240 mėnesių (nuo 10 iki 20 metų) – penkių mėnesių ir
6) daugiau kaip 240 mėnesių (per 20 metų) – šešių mėnesių to darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

4.Kompensacija

Kaip minėta, išeitinė išmoka nepriklauso, jeigu darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu pagal DK 125 straipsnį. Tačiau, šiuo pagrindu nutraukus darbo sutartį, darbuotojui gali būti išmokėta piniginė kompensacija.Ddarbdavys gali siūlyti arba nesiūlyti kompensacijos, o darbuotojas gali prašyti jam išmokėti kaip kompensaciją atitinkamą pinigų sumą, nes jos dydis nėra reglamentuotas įstatymų. Kiekvienu konkrečiu atveju darbo sutarties šalių (t. y. darbuotojo ir darbdavio) valioje susitarti dėl piniginės kompensacijos (ne)išmokėjimo, ir tai gali būti pasiekiama derybų metu.

Taigi, būkite atidūs. Nepasimeskite, jei darbdavys nusprendė Jus atleisti. Ir jei jau taip nutiko, tai nepamirškite išeitinės kompensacijos (kadangi darbdaviai dažniausiai apie jų egzistavimą pamiršta).

Na o jei straipsnį skaitote per vėlai, susidūrėte su tokia situacija ir nežinote kaip elgtis ir ką daryti. Profesinė sąjungą “Sandrauga” kviečia Jus registruotis ir tapti mūsų nariais. Mūsų sąjungoje dirba kvalifikuoti specialistai į kuriuos galite kreiptis, susidūrus su įvairiais darbe kylančiais sunkumais, pasinaudodami savo teisine kompetencija, suteiksime konsultaciją, bet kuriuo, Jums rūpimu teisiniu darbo klausimu.

Dovilė L.