2016-07-07
Lietuvos Respublikos Prezidentė grąžino Seimui taisyti prieštaravimus visuomenėje sukėlusias Darbo kodekso nuostatas. Pataisyti darbuotojų naudai pasiūlyta 22 nuostatas iš 260 Darbo kodekso straipsnių, tikintis, jog taip bus atkurtas „balansas tarp darbdavio interesų ir darbuotojų apsaugos“. Tačiau ar Prezidentės siūlomame variante yra tai, ko buvo prašoma?
Tebevykstant protestams ir V. Kudirkos aikštėje, visuomeninis judėjimas „Gyvenimas per brangus“, kartu su Lietuvos profesinėmis sąjungomis (tame tarpe ir „Sandrauga“) š.m. birželio 28 d. suformulavo ir paviešino 27 punktų reikalavimų Darbo kodeksui sąrašą, apibendrinant reikalavimus 6 esminėmis tezėmis.
Tuo tarpu Prezidentės š.m. liepos 5 d. dekrete siūloma taisyti 22 nuostatas. Nors didžiąją dalimi šios pataisos skiriasi nuo visuomenės reikalavimų sąrašo, dėl principinių nuostatų šįkart sutarė abi pusės.
Darbuotojas – silpnesnė darbo santykių pusė
Visuomeninio judėjimo reikalavimų pirmoji – „pripažinti darbdavius ir darbuotojus skirtingų interesų ir galių grupėmis, kurių konflikto atveju įstatymas spręstų darbuotojų naudai.“
Kitaip tariant, reikalauta grąžinti dabartiniame DK galiojančią nuostatą, kad darbuotojas yra silpnesnė darbo santykių pusė.
Prezidentės Seimui pateiktose pataisose į šį reikalavimą įsiklausyta, o prezidentūros išplatintame pranešime spaudai ši nuostata taip pat įrašyta pati pirma:
Pirmiausia į Darbo kodeksą turi būti grąžinta Konstitucinė nuostata, kad darbuotojas yra socialiniu požiūriu silpnesnė, mažiau derybinių galių turinti darbo santykių šalis, ir kilus ginčui kodekso nuostatos turi būti aiškinamos darbuotojo naudai.
-Prezidentės spaudos tarnyba, lrp.lt
Nuomonės sutapo ir dėl nenustatytos apimties (vadinamų „0 valandų“) darbo sutarčių ir teisės pasirinkti darbą klausimais. 0 valandų sutartys išbrauktos iš DK, o teisė laisvai pasirinkti darbą – grąžinta.
Beje, pastaroji Darbo kodekse buvo atsiradusi po, iš pirmo žvilgsnio, gražiai skambančia formuluote, jog „kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo“
Darbuotojų socialinės garantijos
Kiti protestuotojų reikalavimai – didinti darbuotojų socialinę apsaugą ir garantijas; Palikti esamą darbo laiką, išeitines išmokas ir atleidimo tvarką; Grąžinti profesinių sąjungų teises; Išplėsti streikų galimybes, užtikrinti streikuojantiesiems socialines garantijas. Nors iš esmės šiais klausimais eita ta pačia kryptimi, čia Prezidentūros ir visuomeninio judėjimo formuluotės kiek skiriasi.
Pavyzdžiui, protesto dalyviai reikalavo uždrausti terminuotas sutartis nuolatiniam darbui, tuo tarpu Prezidentė tokį leidimą paliko, su sąlyga, jog apie tai bus susitarta kolektyvinėse sutartyse.
Plačiau šia tema:
Prezidentės dekretas: „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO[…]“
Prezidentūros pranešimai spaudai dėl Darbo kodekso veto: Darbo kodeksas turi užtikrinti socialinį darbuotojų saugumą ir Prezidentės pareiškimas dėl Darbo kodekso ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymų
Spaudoje: Prezidentės pasiūlymai Darbo kodeksui
Parengė Rūta Geležinė