“Atleido, nes nusižengiau…”

2013-06-03

 Visų dirbančiųjų svajonė- sąžiningas ir geras darbdavys. Visų darbdavių svajonė- puikiai ir nuoširdžiai savo pareigas atliekantis darbuotojas. Norim, kad su mumis darbe būtų elgiamasi teisingai? Tuomet ir patys „neperlenkime lazdos“.

Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai darbuotojai įmonei patys sukelia nemažai problemų dėl darbo drausmės ir tvarkos pažeidimų- girtumo, pravaikštų, konfidencialios informacijos atskleidimo ir pan. Darbdavys, praradęs pasitikėjimą darbuotoju, skuba jį atleisti dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (Darbo k. 136 str. 3d. 2p.). Prie viso to, darbuotojui nereikia mokėti išeitinės išmokos, ir iš anksto įspėti.

Ir čia mielieji, labai dažnai tampa sunkoka teisybės ieškoti. Nes atleisdamas, netinkamai darbe besielgiantį darbuotoją dažniausiai teisus būna darbdavys. Taigi, jei jums duodamas šansas dirbti, tai pasiimkite jį, ir žinokite, kaip nereikėtų elgtis, kad tiek jums, tiek darbdaviui vėliau nereiktų susidurti su problemomis, kurių galėtų ir nebūti.

Kad nekiltų noras, vienaip ar kitaip, pateisinti savo nusižengimus darbe, o darbdaviui jus atleisti už tai, kas net nėra laikoma pažeidimu, pirmiausia reikėtų susipažinti su šiurkštaus pažeidimo darbe sąvoka.

Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.
Darbo kodekso 235 straipsnis pateikia pavyzdinį šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą, kuriame numatyta vienuolika dažniausiai pasitaikančių darbo drausmės pažeidimų, suteikiančių darbdaviui teisę atleisti prasižengusį darbuotoją be įspėjimo. Pabrėžtina, kad šis sąrašas nėra baigtinis, todėl šiurkščiu pareigų pažeidimu gali būti laikomi ir kiti nusižengimai, kuriais pažeidžiama darbo tvarka, tačiau tam reikalingos tam tikros sąlygos.

Taigi, pagal DK 235 straipsnį, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma:

1) neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;
2) valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei;
3) dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis;
4) pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas;
5) moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų;
6) atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas;
7) veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veiklas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
8 ) tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai;
9) neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą);
10) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi;
11) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

Darbuotojo atleidimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra drausminė nuobauda, todėl, norint atleisti darbuotoją šiuo pagrindu, neužtenka vien darbdavio įsakymo dėl atleidimo – reikia laikytis ir drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos bei tam tikrų praktinių taisyklių.
Už darbo drausmės pažeidimus gali būti skiriamos tokios drausminės nuobaudos:

• pastaba;

• papeikimas;

• atleidimas iš darbo.

Darbo teisėje pripažįstama neteisėto atleidimo iš darbo prezumpcija, kas reiškia, kad bylose dėl darbuotojų atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, taip pat, kad jis atliko neteisėtus veiksmus ar neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, ir dėl to yra kaltas.

Atleidimas iš darbo nėra malonus dalykas nei dirbančiajam, nei darbdaviui. Juk darbas – ir žmogaus, ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis, ir savirealizacijos būdas. Darbo netekimas priskirtinas prie didelių stresų, tačiau tai jokiu būdų nėra gyvenimo pabaiga.

Svarbu nenuleisti rankų, pasimokyti iš esamos situacijos, ieškoti vidinių resursų, pagalbos iš kompetentingų žmonių. Tai žmogui atveria šansą atsiverti naujoms galimybėms – toms, kurių nė nemanė turįs. Drauge atsiveria ir naujos perspektyvos. Svarbiausia kiekvieną nesėkmę suvokti ne kaip praradimą, bet kaip naują patirtį ir nenuleidžiant rankų priimti visus gyvenimo įšūkius.

D.L.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *