2016-10-26
Europos Sąjungai su Kanada negalint pasirašyti laisvosios prekybos sutarties dėl Valonijos (Belgijos regionas) nepritarimo, vieni kaltina Valoniją laikant visą Europą įkaitais, kiti pastebi, kad derybų žlugimo priežastis – derybininkų nesugebėjimas rimtai reaguoti į profesinių sąjungų perspėjimus.
Metų metus rengta Europos Sąjungos ir Kanados laisvosios prekybos sutartis (angl. Comprehensive Economic Trade Agreement, sutr. CETA) stringa, nes jai niekaip nepritaria Belgijos regiono Valonijos vyriausybė. Ir tai nebūtinai reiškia, kad „vienas regionas laiko visą Europą įkaitais. Greičiau – kad sutarties derybininkai pamiršo įsiklausyti į profesinių sąjungų argumentus.
CETA yra laikoma sutartimi, galinčia atidaryti kelią TTIP (t.y. analogiškos sutarties su JAV) pasirašymui. O pastaroji yra aršiai kritikuojama ne tik dėl ekologinių, sveikatos, higienos normų mažinimo iki JAV standartų, bet ir dėl sudaromų prielaidų dirbančiųjų išnaudojimui.
Tiek Kanados, tiek Europos profesinės sąjungos yra perspėjusios apie šioje sutartyje užkoduojamus pavojus dirbančiųjų socialiniam saugumui, o 2016 m. gegužę išleido bendrą reikalavimą sutartyje panaikinti investuotojų teismus ir ISDS mechanizmus, užtikrinti efektyvų darbuotojų teisių ir aplinkos apsaugos įgyvendinimą, apsaugoti viešąsias paslaugas naudojantis „pozityviuoju sąrašu“, galimybė vietos Vyriausybėms nusistatyti socialines, ekonomines ir aplinkosaugos sąlygas per viešuosius pirkimus.
Tiesa, CETA turi ir daugybę privalumų, tačiau profesinės sąjungos pabrėžia, negalima pamiršti atsargumo. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos ekonominės erdvės atvėrimas Kanados žvejams atidaro daug naujų galimybių. Iš kitos pusės, reikalavimų apdorojimui sumažinimas iki minimumo verčia manyti, kad iki minimumo sumažintos gali būti ir darbuotojų teisės.
Parengė Rūta Geležinė, remiantis Canadian Labour, National Union, LRT ir kt. inf.