Dėl nemokamų atlyginimų kreipėsi į Seimo narius

2016-11-26 8pd8ycjjkiq-maxime-le-conte-des-floris

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ kreipėsi į naujai išrinktus Lietuvos Respublikos Seimo narius atkreipdama dėmesį į atlyginimų nemokėjimą darbdavių naudojamą kaip susidorojimo su neklusniais darbuotojais metodą. Profesinės sąjungos siūlomas sprendimas – išplėsti profesinių sąjungų funkcijas ir suteikti joms teisę rašyti administracinius teisės pažeidimo protokolus.

LR įstatymai, apibrėžiantys tarp darbuotojų ir darbdavių kylančių ginčų nagrinėjimo ir sprendimo tvarką, turi darbdaviams palankių spragų. LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis teigia, kad dėl kontrolės trūkumo ir atsakingų institucijų neveiklumo sudaromos sąlygos piktnaudžiauti teise bei sukelti žalą socialiai jautrioms grupėms.

Šią situaciją iliustruoja Kauno miesto savivaldybės įmonė UAB „Kauno butų ūkis“. Po to, kai darbuotojai atsisakė pasirašyti teisinę padėtį bloginančių darbo tvarkos taisyklių pakeitimus, prieš juos imta naudoti psichologinį spaudimą – neišmokėtas priklausantis darbo užmokestis.

Įmonė suspendavo didžiąją dalį darbuotojų uždirbtų (tai patvirtina  įmonės vidaus dokumentai fiksuojantys darbuotojų atliktą darbą) atlyginimų. Tokiems veiksmams nėra teisinio pagrindo, darbuotojai nebuvo įspėti, nėra žinoma apie tokį elgesį galinčius sąlygoti įmonės finansinius sunkumus.

„UAB „Kauno butų ūkis“ steigėja – Kauno miesto savivaldybė – užima pasyvaus stebėtojo vaidmenį, o Valstybinė darbo inspekcija atlyginimų negaunantiems darbuotojams siūlo įprastą biurokratinį sprendimą – kreiptis į teritorinę Darbo ginčų komisiją ir bylinėtis dėl jau uždelsto darbo užmokesčio priteisimo. Patenkame į absurdišką situaciją“ – akcentuoja K. Juknis.

Analogiškų atvejų netrūksta ir kitose įmonėse. Pavyzdžiui, AB „Lituanica“ darbuotojams kreipimasis į darbo ginčų komisiją jau yra spėjęs tapti normaliu būdu atgauti atlyginimą, kurio prireikia griebtis kas kelis mėnesius.

Darbdavys, besivadovaujantis požiūriu „noriu moku atlyginimus, noriu – ne“ vien lieka teisiškai operatyviai neįvertintas, pagal dabartinę įstatyminę tvarką jam nėra nustatytos ir taikomos sankcijos. Tuo tarpu dirbantieji patiria ir moralinę, ir finansinę žalą: yra priversti ieškoti būdų kaip greitai kompensuoti negautas pajamas, rasti kaip apsirūpinti būtiniausiomis reikmėmis (maistui, būstui), negali vykdyti finansinių įsipareigojimų (mokesčiai už komunalines paslaugas, paskolos) dėl ko galimai patiria dar didesnę finansinę žalą (delspinigiai už neatsiskaitymą laiku). Taip pat, nors tai nėra privaloma, tačiau siekiant prisiteisti savo uždirbtą darbo užmokestį, mokėti pinigus už advokato paslaugas (ne visi dirbantieji yra profesinių sąjungų nariai).

„Darbo ginčai yra civilizuotas, tačiau ilgai užtrunkantis procesas, nagrinėjantis visas darbo santykių aplinkybes, argumentus, priežastinį ryšį tarp veikimo ir padarinių“ – sako K. Juknis. Todėl esant visiškai aiškiai situacijai, profesinė sąjunga rekomenduoja pritaikyti visuomeninėms organizacijoms ir visuomeninių savaveiksmių organizacijų atstovams taikomą teisę (ATPK 259 str.) surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolą ir perduoti administracinėms komisijoms prie savivaldybių.

LPS „Sandrauga“ siūlymu, teisę surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolą dėl šiurkščių darbo įstatymų pažeidimų ir jį perduoti administracinėms komisijoms prie savivaldybių reikia suteikti profesinių sąjungų įgaliotiems asmenims, turintiems aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

LPS „Sandrauga“ inf.Nuotr.: Maxime Le Conte des Floris

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *