Ar sulauksime sankcijų už atlyginimų nemokėjimą?

sankcijos2017-06-04

Profsąjungos praktika atitinka Darbo ginčų komisijos statistiką – daugiau nei 9 iš 10 su darbdaviu kylančių konfliktų priežasčių veda prie neišmokėto atlyginimo. „Sandraugos“ pirmininko teigimu, teisėto atlyginimo neišmokėjimas privalo būti prilygintas vagystei, o nusikaltęs darbdavys –  griežtai baudžiamas.

„Lietuvos politikai nesugeba, o gal ir nenori užkirsti kelio šiurkščiausiam darbo teisės pažeidimui – atlyginimo neišmokėjimui. Tai tyčinė ir kitam asmeniui tiesioginę žalą daranti veikla, todėl ją vykdantys darbdaviai turi būti besąlygiškai baudžiami. Neišmokėdamas atlyginimo savo darbuotojui tu griauni jo finansinius ir žmogiškuosius įsipareigojimus.“ – tvirtina profsąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

„Sandraugos“ teisininkai prisimena neseną situaciją, kai į profsąjungą kreipėsi apgauti ir atlyginimo negaunantys statybininkai. Jų darbdaviui dingus kaip į vandenį, ant plauko pakibo šių vyrų ir jų šeimų finansinė padėtis, nes jie netgi negali būti atleisti, kol nebus surastas juos įdarbinęs „verslininkas“.

„Tai tikrų tikriausias nusikaltimas.“ – Padėtį komentuoja K. Juknis. – „Tačiau pas mus Lietuvoje kažkodėl už tai vis dar nėra baudžiama. Duok Dieve, darbuotojas Darbo ginčų komisijoje gali tikėtis atgauti priklausantį atlyginimą, o darbdavys išsisuks be jokios nuobaudos, viso labo susimokėdamas juokingus, 0,07 euro už dieną siekiančius delspinigius.“

Tad kas atlyginimo neišmokėjimo bylose išeina laimėtoju? Tikrai ne šeimos gerove rizikuojantis, teisėtą atlyginimą tik po sėkmingai pasibaigusio bylinėjimosi galintis atgauti darbuotojas. Dabartinių sankcijų darbdaviui už neišmokėtą atlyginimą net vargu, ar galima pavadinti sankcijomis. Nuolat viešojoje erdvėje eskaluojant socialinės atskirties temą, „Sandraugos“ pirmininkas pastebi, kad būtent atlyginimo negavimas drastiškai socialinę atskirtį ir didina.

pinigaiKad užtarnauto atlyginimo neišmokėjimas darbuotojui yra opiausia problema byloja ir Darbo ginčų komisijos statistika. Vien per praėjusius metus Darbo ginčų komisija gavo kone 6 tūkstančius prašymų. Ir iš jų 92 proc. sudarė būtent darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo klausimai. Iškalbingi skaičiai kalba apie Lietuvoje susiformavusią ydingą tendenciją – darbdaviai linkę neišmokėti viso ar dalies atlyginimo, nes jaučiasi nebaudžiami.

Net jei pralaimi Darbo ginčą, jie niekuo nerizikuoja, ir, sumokėję juokingus delspinigus, gali toliau ieškoti lengvatikių apgavystei, žinodami, kad ne visi bus pasiryžę ieškoti savo uždirbtų pinigų. Šiuo atveju gali padėti profsąjunga, kurios kvalifikuoti teisininkai nuolat susiduria su darbo ginčais ir sėkmingai atstovauja dirbančiuosius.

„Padaręs administracinį pažeidimą – sumoka ir baudą, tad kodėl nusukus nuo savo darbuotojo atlyginimą ir, iš principo, jį apvogus, darbdavys lieka nenubaustas?“ – Esamos „tvarkos“ spragas pabrėžia K. Juknis. – „Valdžiai būtina priimti reikiamus sprendimus, kad savivaliaujantys darbdaviai būtų nuskausminti. Kartu tai bus ir geriausia prevencinė priemonė nuo galimų darbo teisės pažeidimų ateityje“.

Trišalėje taryboje pranešimą skaitęs Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius patvirtino, kad nuo pat darbo ginčų komisijų įkūrimo pastebimasnuolat augantis prašymų darbo ginčams nagrinėti skaičius. Vien tik per praėjusius metus Darbo ginčų komisija priėmė sprendimų iš darbdavių išieškoti beveik 4 milijonus eurų.

„Sandrauga“ neabejoja, kad skatindama atlyginimo neišmokėjimo sankcionavimą Lietuva žengtų didelį žingsnį skaidresnės darbo rinkos link.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *