Darbo sutarties nutraukimas: būdai, terminai ir išmokos

isdarbo2017-07-10

Iš darbo išeiti galima savo noru arba nutraukti sutartį šalių susitarimu. Taip pat darbdavys savo iniciatyva gali atleisti už sutarties pažeidimus, o nuo liepos 1 d. įsigaliojo ir atleidimas „darbdavio valia“ . Lietuvoje 4 iš 5 darbo sutarčių kasmet nutraukiamos darbuotojo pareiškimu, o tai neleidžia darbovietę paliekančiam žmogui tikėtis išeitinių kompensacijų.

Darbo teisėje viskas sprendžiama raštu, todėl darbuotojai neturėtų pernelyg jautriai reaguoti į bet kokias darbdavio užuominas ir spaudimą, vykdomą žodžiais. Vis dėlto, kaip rodo statistika, Lietuvoje tam pasiduoda didelė dalis darbuotojų – jokia paslaptis, kad daug „savo noru“ iš darbo išeinančių darbuotojų tai daro neapsikentę darbdavio, pasidavę jo spaudimui, tiesioginiams ar netiesioginiams raginimams. Tokius atvejus reikėtų spręsti civilizuotai nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu.

Naujasis Darbo kodeksas numato, kad tiek darbdavys, tiek darbuotojas raštu gali pasiūlyti nutraukti sutartį. Pasiūlyme turėtų būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia bus nepanaudotų atostogų suteikimo ir atsiskaitymo tvarka. Į tokį pasiūlymą turi būti raštu atsakyta per 5 dienas – kitu atveju laikoma, kad pasiūlymas yra atmestas.

Nustatant išeitinės išmokos dydį paprasčiausia remtis Darbo kodekso nuostatomis – iki liepos 1 d. atleidžiant darbdavio iniciatyva darbuotojas galėjo tikėtis iki 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos. Naujasis Darbo kodeksas išmokas apribojo tokia tvarka: dirbus vienoje įmonėje daugiau nei vienerius metus priklauso 2 mėn. išeitinė išmoka (0,5 mėn. – dirbus mažiau). Papildomai už 5, 10 ir 20 m. stažą vienoje įmonėje pridedama atitinkamai 1, 2 ir 3 mėn. dydžio suma. Taigi iš darbo be kaltės atleistas 20 m. dirbęs žmogus gautų 5 mėn. dydžio išmoką – tokios sumos jis gali tikėtis ir išeidamas iš darbo šalių susitarimu, tačiau tai nėra reglamentuota kodekse.

Nuo liepos 1 d. darbdavys gali atleisti iš darbo be konkretaus pagrindo, vadovaudamasis tik savo valia. Nesant darbuotojo kaltės ir darbdaviui inicijuojant atleidimą dėl kitų priežasčių, tarnautojas įspėjamas prieš 3 darbo dienas ir jam sumokama ne mažesnė nei 6 mėn. išeitinė išmoka.

Įspėjimo apie atleidimą terminai taip pat sutrumpėjo: 2 savaitės – jei dirbama mažiau nei metus ir 1 mėn., jeigu darbo santykiai tęsėsi metus laiko. Iki pensijos likus nedaug laiko, šis terminas dvigubinamas, o turintiems mažų vaikų – trigubinamas. Pačiam darbuotojui nusprendus be svarbių priežasčių nutraukti darbo sutartį, jis turės įspėti darbdavį prieš 20 kalendorinių dienų (nebe 14 darbo dienų, kaip anksčiau). Reikia prisiminti, kad darbuotojui visuomet paliekama galimybė per 3 darbo dienas persigalvoti ir atsiimti prašymą nutraukti darbo sutartį.

LPS  „Sandrauga“ inf.