Etatinis mokytojų darbo apmokėjimas – klausimų ir dviprasmybių rūke

SMM122018-01-17

„Sandrauga“ švietimo įstaigose inicijuoja ir vykdo kolektyvinių sutarčių derinimą ir pasirašymą. Sudarant su mokyklomis kolektyvines sutartis pastebėta, kad šakinėje kolektyvinėje sutartyje nėra vieningos ministerijos ir profsąjungų suformuotos strategijos matmenų, įgyvendinant etatinį mokytojų apmokėjimą, kuris kelia itin daug neaiškumų. Ministerijos koridoriuose tvyrantį aiškios nuomonės neturėjimą ir minčių bei strategijos badą gali jausti kiekvienas pedagogas ir ypač mokyklų vadovai.

Beveik aišku, kad naujųjų mokslo metų pradžia nieko mokytojų etatų įvedime nepajudins. Netgi numatytas visų pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientų didinimas, ypač dėmesį atkreipiant į ikimokyklinio ugdymo mokytojus, tikėtina, bus nukeltas į 2019 m. pradžią. Na, o paties etatinio mokytojų apmokėjimo įvedimo laikas irgi lieka neapibrėžtas ir ištęstas dvejų metų laikotarpyje, pradedant š. m. rugsėjo mėnesiu.

Taigi nesant ir su visais šakinę kolektyvinę sutartį pasirašiusiais socialiniais partneriais nederinant aiškiai suformuotos etatinio apmokėjimo įvedimo strategijos viskas skendi klausimų ir dviprasmybių rūke. Pati ministerija ir LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nerodo iniciatyvos viską spręsti nedelsiant, tad kol kas vyksta atidėliojimas ir „grabaliojimasis tamsoje“.

Galimai politiniu sprendimu siūloma etatus sudaryti skaičiuojant metines valandas. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktoriaus Aido Aldakausko, tokiu būdu taps lengviau planuoti ugdymo procesą. Bandoma neigti ir gandą, kad įvedus etatinį apmokėjimą mokytojams, jie privalės visas etatines valandas išsėdėti mokykloje. Kita vertus, pats „gando“ paneigimas nieko neduoda, nes gandas vis tiek lieka, tuo tarpu nesiimama sisteminių sprendimų, kurie jį oficialiai, o ne pusiau slaptuose pokalbiuose, paneigtų.

Ryškėja, kad bus siūlomas etatinio mokytojų apmokėjimo skirstymas pagal regioniškumo kriterijų. Remiantis juo, turėtų būti atskirti 1) penki didieji miestai, 2) kiti miestai ir 3) miesteliai. Didžiuosiuose miestuose dirbantiems mokytojams vidutiniškai etate siūloma nustatyti 776 metines valandas, kituose miestuose – 732, o miesteliuose – 688 metines val. Lieka neaiškus valandinio koeficiento dydis, be to lieka įmanomas ir variantas, jog etate esant mažesniam valandų skaičiui – teks ir mažesnis apmokėjimas. Tokiu atveju mokytojų dar labiau sumažėtų būtent regionuose, kur jų ir taip itin trūksta.

Kolektyvines sutartis švietimo įstaigose įgyvendinančios „Sandraugos“ pirmininkas Kęstutis Juknis pabrėžė, kad padėtis dėl etatinio mokytojų įvedimo neaiškumo yra netoleruotina, o valdžios pozicija tiesiog stebina savo trumparegiškumu.

„Švietimo ir mokslo ministerija ir Seimo nariai nesiekia strateginės diskusijos ir probleminių klausimų sprendimo. Lieka tik stebėti ir stebėtis trumparegiška ministerijos politika. Šiandien esame Lietuvos tuštėjimo liudininkai – daugiausia žmonių išvyksta būtent iš regionų, o traukos centrais senokai yra tapę didieji miestai. Tik didesnis etatinio mokytojų apmokėjimo įvedimas regionuose gali padidinti jų patrauklumą darbo rinkoje. Atimti iš vargstančiojo paskutinį duonos kąsnį – galbūt taip galima apibūdinti vienijančią ŠMM strategiją?“ – retoriškai klausia „Sandraugos“ pirmininkas K. Juknis.

LPS „Sandrauga“ inf.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *