2018-02-25
Po atlyginimų didinimais pasibaigusių streikų Graikijoje ir Vokietijoje, įsidrąsinę ima bruzdėti kitų šalių dirbantieji. Štai sekdami Vokietijoje į masinius protestus gatvėse išėjusiais pramonės darbininkais, Slovėnijoje sukilo net 80 proc. viešojo sektoriaus tarnautojų, tarp jų – policijos pareigūnai, ugniagesiai, medicinos slaugos personalas. Tuo tarpu Olandijoje sutartinai streikavo mokytojai, reikalaujantys nedelsiant kelti atlyginimus.
Tuo metu, kai Lietuva šventė savo Nacionalinę Vasario 16 d. Nepriklausomybės dienos šventę ir atkurtos valstybės šimtmetį Slovėnijos sostinę Liublianą drebino masiniai streikai ir protestai. Slovėnijos viešojo sektoriaus aptarnavimas buvo paralyžiuotas, nes tarnautojai norėjo aiškiai parodyti valdžiai, kad be jų šalies vidaus gyvenimas nėra pajėgus tinkamai funkcionuoti. Skelbiama, kad net 80 procentų viešojo sektoriaus dirbančiųjų Slovėnijoje įsitraukė į streikus. Jie kilo dėl valdžios nuo pat 2013 m. vykdomos taupymo politikos, ypatingai skaudžiai palietusios viešąjį sektorių.
Slovėnijos ugniagesiai streikavo sutartinai, prie jų prisidėjo net 9 tūkstančiai policijos pareigūnų. Jau sekančią dieną, padrąsinti pareigūnų protestų ir sėkmingos įvykių eigos sukilo 40 tūkstančių sveikatos ir socialinės priežiūros slaugos sektoriaus darbuotojų. Įvykiai veikiai išjudino ir savo algomis nusivylimo ne tik Lietuvoje neslepiančius mokytojus – dar po dienos prie teisėto pasipriešinimo veiksmų prisijungė tūkstančiai mokytojų, dėl kurių iniciatyvos buvo uždarytos mokyklos, o sostinėje Liublianoje vyko masiniai dešimtūkstantines eisenas įtraukę protestai ir demonstracijos.
Streikai buvo dirbančiųjų kolektyvinis atsakas į stagnuojančią Slovėnijos algų sistemą. Dar 2013 m. Slovėnijos Vyriausybė palaimino limituotą bei apribotą atlyginimų augimo galimybę. Matydami, kad šalies ekonomika nuolat auga, dirbantieji gatvėse pareikalavo imtis priemonių didinant jų algas ir iškeldami į pirmą planą, kad be viešojo sektoriaus funkcionavimą užtikrinančių pareigūnų, slaugytojų ir mokytojų šalies gyvenimas ir ateitis negali būti net įsivaizduojami.
Lygiai tuo pat metu streikai drebino ir Olandijos miestų gatves. Šioje Vakarų Europos valstybėje dėl savo teisių pasiryžo kovoti net 6 tūkstančiai pradinių klasių mokytojų. Jie iš valdžios reikalavo ne tik pakelti atlyginimus ir sudaryti geresnes darbo sąlygas mokytojams pradinėse mokyklose, tačiau ir Vyriausybę ragino nieko nelaukiant paskirti didesnes pinigų sumas švietimo sistemai, kad būtų išvengta jau pasireiškiančio pedagogų trūkumo šioje šalyje. Tai buvo tik pirmasis Olandijos pedagogų pasipriešinimo veiksmas iš serijos planuojamų. Kovo 14 d. į gatves žadama išeiti jau kituose regionuose, o taip pat žygiuojama bus pačios sostinės Amsterdamo gatvėmis.
Parengta pagal wsws.org inf.