2018-03-13
Šiandien Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje vyksta kasmėnesinis Trišalės tarybos posėdis. Jame kartu su kitų respublikinių profesinių sąjungų atstovais dalyvauja LPS „Sandrauga“ teisininkė Edita Kurklietytė. Net dešimties klausimų darbotvarkę įtraukiančiame posėdyje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) parengė Lietuvos darbo rinkos ir socialinės politikos peržiūros ataskaitą. Ji išryškino Lietuvos demografijos problemas, sparčiai mažėjantį gyventojų skaičių ir darbo rinkos nepatrauklumą.
Visoje Lietuvoje teritoriniu ir šakiniu principu dirbančiuosius atstovaujančios Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisininkė E. Kurklietytė Trišalėje taryboje išklauso Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtą Lietuvos darbo rinkos ir socialinės politikos peržiūros ataskaitą. EBPO nedviprasmiškai teigia: Lietuva turi išspręsti demografines problemas ir pagerinti darbo vietų kokybę, kad padarytų savo darbo rinką patrauklesnę kai kam daugiau nei nuo skurdo, bado ir karo bėgantiems ukrainiečių ir baltarusių statybininkams.
EBPO parengtoje apžvalgoje rašoma, kad Lietuvos gyventojų skaičius nuo 2000 metų šalyje kasmet mažėjo daugiau nei 1 procentu, nes žmonės išvyksta į užsienį ieškoti geriau apmokamo ir geresnio darbo. Ši organizacija prognozuoja, kad darbingo amžiaus gyventojų skaičius iki 2020 metų sumažės maždaug 10 procentų, o iki 2030 m. smuks dar apie 20 proc. Tuo tarpu pagyvenusio amžiaus žmonių skaičius, tenkantis 100 darbingo amžiaus gyventojų, iki 2030 m. padidės kone dvigubai. Pabrėžiama, kad tai ženkliai didesnis augimas nei daugelyje Europos šalių.
Nepaisant to, skirtumas tarp Lietuvoje mokamų atlyginimų ir darbo užmokesčio kitose Europos šalyse mažėja pernelyg lėtai, kad artimiausiu metu būtų galima tikėtis emigracijos masto sumažėjimo. Dėl didelio užmtumo „Sandraugos“ pirmininką K. Juknį šiame Trišalės tarybos posėdyje pavaduojančiai E. Kurklietytei ir kitiems respublikinių profesinių sąjungų atstovams pateiktoje ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvoje taip pat yra labai didelė pajamų nelygybė, o per pastaruosius metus skurdžiausių visuomenės sluoksnių padėtis nė kiek nepagerėjo. Tam Trišalės tarybos posėdyje siūloma pakeisti mokesčių struktūrą – įvesti progresinius mokesčius, kapitalo priaugio ir turto mokesčius, kurie padėtų sumažinti nelygybę.
O kas daroma, kad namo grįžtu išvykusieji emigrantai? Štai iš 2010 m. emigravusių tautiečių sugrįžo mažiau nei 40 proc., t. y. tik 1-2 iš 5 emigrantų grįžta namo. Bėda ir ta, kad iš sugrįžusiųjų daugiau nei 2/3 net neįsidarbina tėvynėje ir vėliau yra priversti vėl išvykti į užsienį. Tam EBPO pataria stebėti darbo vietų kokybę įsigaliojus naujajam darbo kodeksui, o taip pat darbo tarybų steigimo poveikį įmonėse. Kasdienė profsąjunginio darbo praktika ir bendravimas su dirbančiaisiais tik paliudija tai, ką jau puse lūpų pripažįsta ir valdžios atstovai: darbo tarybos kuriamos formaliai ir yra iš principo neveiksnūs, butaforiniai dariniai, kurie neatlieka jokių esminių funkcijų ir dirbantiesiems jokiu būdu neatstoja narystės profesinėje sąjungoje.
Taip pat šiame Trišalės tarybos posėdyje Valstybinės darbo inspekcijos iškeltas siekis ir skaitomas pranešimas bei pristatymas tema, kaip vystyti socialinį dialogą tarp profesinių sąjungų ir darbdavių. VDI pristato projektą skambiu pavadinimu „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“. Šio projekto įgyvendinimas daugiausia reikštųsi teoriniu pagrindu kaip mokymai, seminarai, diskusijos, apklausos, leidiniai ir įvairialypė reklama. Profsąjungų ir darbdavių socialinio dialogo vystymo viešinimo veiklos planas apima 2018–2020 m. Profsąjungos soc. dialogą tikrai yra pasirengusios vystyti, tačiau kaip apie darbdavius?
LPS „Sandrauga“ ir EBPO inf.