Apie girgždančias „Sodros“ įmokų grindis

grindys2018-04-30

Nuo šių metų įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimams, pakeisti valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo kriterijai, vadinamosios „Sodros įmokų grindys“.  Nepaisant to, jog šiais pakeitimais tariamai buvo siekta pagerinti mažiausias pajamas gaunančių darbuotojų socialinę bei ekonominę padėtį, tačiau akivaizdu, kad šio tikslo pasiekti nepavyko.

Naujasis prieštaringai vertinamas Darbo kodeksas suteikia darbdaviams daugiau veiksmų laisvės, nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla arba darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų ir pan. Esant tokiai situacijai,  LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai ne tik nepagerino darbuotojų soc. padėties, tačiau dalį jų pavertė bedarbiais.

Darbdaviai dalies darbuotojų, dėl vienokių ar kitokių priežaščių negalinčių dirbti pilną darbo dieną, tiesiog „atsisakė“ nutraukdami su jais sudarytas darbo sutartis.  Tokiu būdu labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų grupių galimybės užsidirbti pajamų tapo dar labiau apribotos, siaurinant konstitucinę asmens teisę laisvai pasirinkti darbą.

Negalima nepastebėti, jog LR socialinio valstybinio draudimo įstatyme numatytos išimtys, kurioms esant „Sodros išmokų grindys“ netaikomos ir labiausiai neigiamą įtaką daro asmenims, turintiems darbo teisinius santykius daugiau nei vienoje darbo vietoje. Dėl šiems darbuotojams taikomų mokesčių, bendroji jų gaunamų pajamų suma neretai nesiekia net minimalaus darbo užmokesčio (MMA – 400 eurų „ant popieriaus“). Be kita ko, darbdavio atžvilgiu, neretai daugiau nei vienoje darbovietėje dirbantis asmuo laikomas mažiau lojaliu įstaigai, turi menkesnes galimybes realizuoti save vienoje įstaigoje, tariamai pasiekia mažesnių rezultatų ir pasižymi mažesnę motyvaciją. Dėl šios priežasties tokiam darbuotojui darbdavys nėra linkęs didinti atlyginimo ar kitaip jį skatinti.

Šiuo atveju manytina, kad naujieji LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, kuriais tariamai norėta pagerinti darbuotojų socialinę–ekonominę padėtį yra tik šabloninis bandymas parodyti, jog mažiausiai uždirbančių asmenų problema yra tariamai sprendžiama, nesiimant jokių realių veiksmų situacijai keisti.

Be abejo, palikus galioti tokias „bestubures“ įstatymo pataisas, situacija, kažin ar pagerės. Greičiausiai, darbo padaugės Lietuvos teritorinės darbo biržos specialistams bei ikiteisminėms ir teisminėms institucijoms, jei  darbo santykių nutraukimo atveju, darbuotojai nuspręs savarankiškai ar su profesinės sąjungos teisine pagalba ginti interesus.

LPS „Sandrauga“ teisininkė Jolita Gailė.