„Sandrauga“ reikalauja: nedelsiant keiskime Darbo kodeksą!

kelio darbai2018-04-09

Europos Teisingumo Teismas (ETT) priėmė Lietuvos dirbantiesiems itin aktualų sprendimą dėl pasyvaus budėjimo namuose pripažinimo darbo laiku. Tai gali tapti pagrindu įrodant, jog budėjimas namuose turi būti prilyginamas normaliam darbo laikui. Nes naujojo, tik praėjusiais metais priimto LR Darbo kodekso 118 str. neatitinka Europos parlamento ir Tarybos Darbo laiko direktyvos ir todėl turi būti nedelsiant keičiamas.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ raštu kreipėsi asmeniškai į kiekvieną LR Seimo narį prašydama inicijuoti įstatymo pakeitimą dėl Darbo kodekso 118 straipsnio neatitikimo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai „Dėl tam tikrų laiko organizavimo aspektų“, įtraukiant pasyvų budėjimą į darbo laiką. Daugelio įmonių dirbančiųjų interesus visoje šalyje ginanti ir atstovaujanti LPS „Sandrauga“ šio žingsnio ėmėsi, nes delsimas tik aštrina susikaupusią nenormalią situaciją.

Minėtame Darbo kodekso straipsnyje nurodyta, kad ,,Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengus atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvus budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką.“ Tuo tarpu ankstesnio iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Darbo kodekso redakcijos 143 str. numatė, kad ,,Į darbo laiką įeina budėjimas darbe ir namuose“.

Tuo tarpu Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB nustato, kad ,,Darbo laikas – tai bet koks laikas, kai darbuotojas yra darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo veiklą arba atlieka pareigas pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) praktiką“. Šios darbo laiko apibrėžties neatitinka dabartinis LR Darbo kodeksas. Tam pagrindą suteikia 2018 m. vasario 21 d. Europos Teisingumo Teismo byla. Į jį kreipėsi Belgijos teismas dėl R. Matzak bylos prieš Ville de Nivelle dėl pasyvaus budėjimo namuose pripažinimo darbo laiku.

ETT konstatavo, kad darbdavio reikalavimas būti bet kada pasiekiamam ir nedelsiant atvykti į darbo vietą atlikti darbinių funkcijų yra pernelyg  suvaržantis darbuotojo galimybes užsiimti bet kokio pobūdžio asmenine ar socialine veikla, todėl turi būti pripažintas darbo laiku. Pagrindu laikant šią ETT nutartį, naujojo LR Darbo kodekso 118 str. neatitinka Direktyvoje nustatyto darbo laiko apibrėžimo, todėl yra iš esmės neteisingas. Kur dingo visi tie, kurių iniciatyva ši nuostata Lietuvoje buvo „prastumta“ ir įteisinta naujajame Darbo kodekse, šiandien nebeieškosime.

Pasyvus budėjimas namuose visuomet pasirengus atlikti darbo funkcijas turėtų būti pripažįstamas įprastu darbo laiku, o jo traktavimas Lietuvos teisėje privalo būti nedelsiant pakeistas. LPS „Sandrauga“, visų Lietuvos budinčių dirbančiųjų vardu, prašo Seimo narių inicijuoti pataisas, kurios normalizuotų šiuo metu pasyviai namuose budinčių kelius prižiūrinčių įmonių, tokių kaip VĮ „Kelių priežiūra“ bei autobusų parkų, kaip UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ vairuotojų darbo apmokėjimo sistemą. Nuo jos nuolat finansiškai kenčiantys darbuotojai yra priversti teisybės ieškotis mindami Darbo ginčų komisijų ir Lietuvos teismų slenksčius, įrodinėdami ir taip aiškų dalyką, jog buvimas darbe darbdavio žinioje turi ir privalo būti apmokamas.

LPS „Sandrauga“ inf.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *