Nelaimingi atsitikimai darbe: didžiausias pavojus tyko pirmaisiais metais

kranas2018-05-29

Praėjusiais metais Lietuvoje dėl nelaimingų įvykių darbe žuvo 36 darbuotojai. Nors net ir viena mirtis ar sužeidimas darbo vietoje yra per daug, tačiau vis dėlto žūčių darbe mūsų šalyje stabiliai mažėja. Vis dėlto, išlieka nepakitusi tendencija, kad rizikingiausi dirbantiesiems yra patys pirmieji jų darbo metai. O iš įvykių, kuriuose buvo mirtinai sužaloti turintieji stažą iki 1 metų, pusė žuvo jau antrą darbo savaitę.

Tokius skaičius pateikia Valstybinė darbo inspekcija. Jos vadovas vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius pabrėžia, jog tragiškus įvykius darbo vietoje dažniausiai lemia netinkamas naujų darbuotojų paruošimas, jiems įmonėse skiriama per mažai dėmesio. Mirtini tragiškais atsitikimais pasibaigiantys įvykiai  dažniausiai įvyksta netinkamai organizuojant darbus, įmonėse trūkstant darbų saugos ir sveikatos specialistų bei jų vykdomos vidinės kontrolės.

„Sudėtingiausias laikotarpis yra pirmosios darbuotojo savaitės, mėnesiai. Didžiausia rizika iš esmės išlieka iki pirmųjų metų. Praėjusiais metais ir sunkiai sužalotųjų, ir žuvusiųjų darbe daugiau nei trečdalį sudarė mažą stažą turintys darbuotojai.“ – situaciją komentuoja VDI vadovas J. Gricius.Valstybinė darbo inspekcija džiaugiasi, kad apskritai jau keletą metų iš eilės žūčių darbo vietose stabiliai mažėja. Jei 2017 m. įvyko 36 tragiškai pasibaigę įvykiai darbe, tai tokių atsitikimų 2016 m. buvo 45, o 2014 m. net 56. Taigi fiksuojamas net 35 proc. žūčių darbo vietose sumažėjimas.

Mirtinų nelaimingų atstitikimų skaičius labiausiai sumenko apdirbamosios gamybos įmonėse, taip pat mažėjo statybos, žemės ūkio bei miškininkystės sektoriaus įmonėse. Apie ketvirtadalis jose gyvybės praėjusiais metais netekusių žmonių dirbo nesilaikydami vadovų duotų nurodymų ir patys rizikuodami brangiausiu kiekvieno iš mūsų turtu – gyvybe.

Vis dėlto, VDI vyr. valstybinis darbo inspektorius J. Gricius čia įžvelgia ir darbdavių kaltės dalį. Taip yra todė, kad darbuotojai nesti tinkamai išmokomi, jiems nepriskiriamas patyręs darbuotojas, galintis padėti ugdyti ir tobulinti profesinius įgūdžius. Taip pat pro pirštus pasižiūrima į naujų žmonių įmonėje supažindinimą su saugaus darbo specifika ir reikalavimais. Tai vėliau gali baigtis itin skaudžiai. Be viso to, net 15 proc. įmonių nustatyta darbuotojų, kurių profesinis pasirengimas, kvalifikacija ar išsilavinimas neatitiko atliekamo darbo. „Būtent tokios aplinkybės, kai nepatyręs, neišmokytas saugiai dirbti, neįtvirtinęs saugos žinių darbuotojas tiesiog „įmetamas“ į darbo vietą, kartais gali būti panašus į jo siuntimą į žūtį“, – apibendrina J. Gricius.

Viena iš esminių darbuotojų saugos ir sveikatos srities spragų darbe yra kritimai iš aukščio. Naujausi nelaimių darbe tyrimai rodo, kad apie 25 proc. darbuotojų žuvo darbo vietoje ir tiek pat sunkiai susižalojo nukritę iš aukštai. Net jei darbuotojas išgyvena, dažnai padariniai būna itin sunkūs. Tą liudija ir profesinės sąjungos „Sandrauga“ darbo praktika. Vienas „Sandraugos“ narys jau trejetą metų bylinėjasi su buvusiais darbdaviais, kai darbo statybvietėje metu netikėtai griuvęs kranas, kliudė pastolius ir ant jų buvusį darbininką nubloškė ant žemės. Dėl patirtų sužalojimų vyras nebegali dirbti ir iš principo šio nelaimingo atsitikimo buvo išstumtas į aktyvaus socialinio gyvenimo užribį. Turime dėti visas pastangas, kad tokių nelaimingų atsitikimų, kurių buvo galima išvengti tinkamai planuojant ir organizuojant darbus, paprasčiausiai nebeliktų.

Parengta pagal VDI ir LPS „Sandrauga“ inf.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *