2018-06-19
„Vyriausybė pasiryžusi užtikrinti, kad reformos, kurios pateiktos Seimui, būtų įgyvendintos“, – tvirtina ministras pirmininkas S. Skvernelis. Šią savaitę iš Seimo
opozicijos atsiradus kalboms, kad premjeras S. Skvernelis ketina atsistatydinti, jei mokesčių reformos, kurias siūlo Vyriausybė, bus atmestos Seime, ministras pirmininkas siūlo atsistatydinti nesutinkantiems su reforma.
„Jaučiu gerokai didesnę atsakomybę nei durų trinktelėjimai. Lai traukiasi tie, kurie nenori, kad daugiau nei milijonas dirbančiųjų po reformos gautų didesnes pajamas, nenori, kad Lietuva taptų konkurencingiausia regiono šalimi. Vyriausybė pasiryžusi užtikrinti, kad reformos, kurios pateiktos Seimui, būtų sklandžiai įgyvendintos. Jeigu spėsime iki liepos 1 d., bus visas pusmetis reformoms pasiruošti, jei ne, įgyvendinimas nusikels. Numatyta, kad per trejus metus mokestinė našta dirbantiesiems sumažėtų milijardu eurų. Tiek pasipildytų dirbančiųjų kišenės“, – tvirtina S. Skvernelis.
Seimo Socialdemokratų darbo frakcijos seniūno pavaduotojas, ekspremjeras Algirdas Butkevičius mano kitaip: „Protingiausia būtų, jei mokesčių reformą reglamentuojantys įstatymai būtų atidėti rudeniui, svarstant juos kartu su kitu metų biudžeto projektu“. A. Butkevičius perspėja: jei bus bandoma taikyti „buldozerinę“ sistemą, atsiras daug chaoso. Ekspremjeras mano, kad reikia neskubėti, ramiai išdiskutuoti ir priimti sprendimus rudenį. Na, o Lietuvos piliečiams lieka tikėtis, kad laukiančios reformos nebūtų nukeltos ir iki pavasario sesijos…?
Kita vertus, kalbos apie premjero pasitraukimą iš posto, turėjo įvairių siekių, mano palitologai. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas L. Bielinis, vertindamas situaciją, akcentavo, kad kalbos apie premjero pasitraukimą gali turėti pagrindo. „Jeigu S. Skvernelis mokesčių reformos pakete mato esminius dalykus, kurie gali nulemti tolesnę vienokią ar kitokią Vyriausybės veiklą, natūralu, jam tai yra vienas iš svarbiausių dalykų, dėl kurių jis gali ir atsistatydinti“, – pabrėžė L. Bielinis. Politologo teigimu, tuo atveju, jei labai svarbi Vyriausybės parengtų įstatymų grupė atmetama Seime, o premjeras nemato galimybių toliau veikti, kai ir buvo numatęs. Pasitraukimas tokioje situacijoje būtų „profesionalus ir ganėtinai civilizuotas veiksmas“.
Tuo metu, Mykolo Romerio universiteto lektorė R. Urbonaitė svarstė, kad pasigirdusios užuominos apie S. Skvernelio pasitraukimą greičiau yra instrumentas „paspausti“ ir „išjudinti“ parlamentarus. „Kol kas nemanau, kad premjeras labai rimtai svarstytų apie atsistatydinimą. Tokie sprendimai neturėtų būti priimami spontaniškai. Be to premjeras turėtų suvokti, kad laikas, paliktas Seimui priimti tokius atsakingus sprendimus, tikrtai nebuvo pakankamas, nes kai žiūrėjau, nuo kada komitetų posėdžių darbotvarkėse atsirado šie projektai, tai įvyko mėnesio pradžioje“, – sakė MRU lektorė.
Parengta pagal BNS.lt inf.