Jaunimo verslumo skatinimas Lietuvoje

2018-06-28

Birželio 27 d. Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija posėdyje, dalyvaujant Ūkio ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Jaunimo reikalų departamento atstovams, domėjosi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-850 patvirtinto Lietuvos verslumo veiksmų 2014–2020 metų plano įgyvendinimu jaunimo verslumo srityje ir verslumo veiksmų plano priemonėmis jaunimui.

Ūkio ministerijos Smulkiojo ir vidutinio verslo politikos skyriaus vedėja Raminta Krulikauskienė paminėjo, jog Europos Komisijos rengiamoje Europos smulkiojo verslo akto ataskaitoje 2017 m. Lietuva, gerindama verslo aplinką, palyginus su Europos vidurkiu, viršijo daugumą rodiklių. Iš dešimties Smulkiojo verslo akto sričių – įgūdžių ir naujovių, bendrosios rinkos, galimybių gauti finansavimą ir verslumo skatinimo – srityse Lietuva viršija ES vidurkį. Daugiau nei trys ketvirtadaliai lietuvių norėtų kurti savo verslą, tačiau tik kas trečias tiki savo jėgomis tai įgyvendinti. Pagal šį atotrūkį Lietuva kone pirmauja pasaulyje. Tokius rezultatus 2018 m. balandžio mėn. atskleidė kasmet atliekamas „Amway Global Entrepreneurship Report“ (AGER) tyrimas, kuriame dalyvauja 44 pasaulio valstybės, o iš viso yra apklausiama per 50 000 respondentų.

Lietuvių noras kurti verslą yra didžiausias Europoje ir penktas pasaulyje – tam yra pasiryžę 76 procentai apklaustųjų. Lietuvoje per metus pasitikėjimas savo įgūdžiais nusmuko net 9 proc. Bendras Lietuvos verslumo rodiklis ne pirmus metus iš eilės smuko 4 proc. Maždaug pusė respondentų šalyje yra įsitikinę, kad Lietuvoje yra reikiamos technologinės galimybės ir švietimo sistema kurti savo verslą. Tačiau vos 30 proc. respondentų teigiamai įvertino mokestinę, įstatyminę aplinką bei ekonominę šalies padėtį. Apklausos dalyvių teigimu, jiems kuriant verslą labiausiai reikėtų administracinės pagalbos (36 proc.), o vos 12 proc. tvirtino, kad jiems reikėtų pagalbos verslo finansavimui. Šiuo požiūriu Lietuva gerokai išsiskiria – pasaulyje finansavimas visų pirma yra nurodomas kaip reikalinga pagalba. Tai, kad lietuviams atrodo, jog jiems nereikia pagalbos pritraukiant kapitalą, greičiausiai rodo, kad jie nėra realiai susidūrę su verslu ir jiems trūksta finansinių žinių. Tai reiškia, kad lietuviams trūksta elementarių verslumo įgūdžių.

Lietuvos jaunimo verslumo rėmimo sistemos stipriausiu elementu galima laikyti numatytas galimybes gauti finansavimą. Nors finansinė rinka nėra didelė, šalies Vyriausybė yra parengusi gerai veikiančią labai mažų paskolų programą, kurią įgyvendina UAB „Invega“. Jaunimui numatytos lengvatinės sąlygos gauti tokią paramą, taip pat suteikiamas ir nemokamas mokymas bei pagalba rengiant prašymus dėl finansavimo.

www.lrs.lt