Susidarius ekstremaliai situacijai daugelis pasaulio vyriausybių skiria milžiniškas sumas verslo išlaikymui ir esminėms socialinėms garantijoms užtikrinti.
Tačiau, kad ir kaip bevertintume, verslui svarbiau jų finansinio stabilumo užtikrinimas, o ne darbuotojų šeimyninių, sveikatos, socialinių klausimų užtikrinimas. Būtina pabrėžti, kad Lietuvoje darbdaviai, ypač privatus sektorius įnirtingai priešinosi ir toliau priešinasi Kolektyvinių sutarčių darbdavio lygmeniu pasirašymui. Šiandien matome akivaizdžius rezultatus, darbdavių trumparegiškumą – kolektyvinių sutarčių neturėjimą. Darbdaviai kurie iš anksto buvo ir yra nusistatę prieš profsąjungų siūlomas kolektyvines sutartis (ypač darbdavio lygmeniu) šiandien žiūri tik į vyriausybę. Stambiojo verslo atstovai nenori suprasti, kad kolektyvinių sutarčių pagrindu jei ir ne visas situacijas, tai bent dalį jų galima lanksčiai ir operatyviai spręsti nesidairant kas ką ir kada duos. Keista, bet kapitalo atstovai net viešai reikalauja ,,nebausti įmonių (pirmą kartą – įspėti) jei darbo vietoje bus vaikų!!! ir tai atitiks protingumo kriterijus“, o iš vyriausybės reikalaujama, kad už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis ,,ekstremalios padėties/epidemijos laikotarpiu“ būtų leista mokėti dirbantiesiems darbo užmokestį nepadidintu tarifu !
LPS ,,Sandrauga“ akcentuoja, kad esant ir ekstremaliai situacijai visi darbo santykiai turi būti teisėti ir teisingi.
Pasiremiant Finansų Ministerijos dokumentais teikiame informaciją dėl išeitinių išmokų pasibaigus darbo santykiams Plačiau