Jau dabar aišku, kad koronaviruso epidemija turės ilgalaikių pasekmių ne tik ekonomikai, socialinės apsaugos sistemai, viešojo administravimo raidai, bet ir darbo santykiams. Vienas iš ryškesnių pavyzdžių – dirbančiųjų iš namų skaičiaus pokyčiai. Prieš viruso protrūkį tik dešimtadalis ES šalių piliečių kasdien dirbo iš namų, o jau pastarųjų mėnesių tyrimai parodė, kad tokių žmonių padaugėjo iki beveik 40 proc. Galima sakyti, kad šiuo metu jie yra tie, kuriems pasisekė: kol gamybos, aptarnavimo sferos ir transporto sektoriaus įmonės masiškai atleidinėjo ar siuntė į prastovas darbuotojus, dirbantieji iš namų sugebėjo išsaugoti stabilias pajamas ir finansinį saugumą. Kai kuriems nuotolinis darbas atskleidė dar daugiau privalumų: leido išvengti kasdienių spūsčių, skubos sukeliamo streso, sudarė sąlygas dirbti lankstesniu grafiku ir pan.