Pavaldžių įstaigų reorganizavimu užsiėmęs Kalėjimų departamentas viešuose pranešimuose nepamiršta pasigirti pasiektais rezultatais: didinamu veiklos ir valdymo efektyvumu, administravimo optimizavimu, racionaliu materialinių bei finansinių išteklių valdymu ir pan. Tačiau panašu, kad ši savigyra tėra skambios frazės be jokio turinio. Geriausia reorganizacijos „efektyvumo“ iliustracija yra į teismus persikėlęs Kauno tardymo izoliatoriaus vadovybės ginčas su pareigūne dėl nesumokėto darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis. Skamba juokingai, bet popieriuje ambicingų planų siekiantys valdininkai, tikrovėje eikvoja materialinius ir administracinius resursus bandydami susidoroti su banalia problema, kuriai išspręsti reikėtų tik sveiko proto ir geranoriškumo.
