Naujausiais duomenimis šiais metais darbo ginčų komisija gavo apie 6000 prašymų nagrinėti darbo ginčus. Praeitais metais tuo pačiu metu tokių prašymų buvo beveikt 4 tūkstančiais mažiau.  Šias metais Darbo ginčų komisija priėmusi net 66 procentus teigiamų sprendimų darbuotojų naudai ir priteisė 7,7milijonų eurų.

Pagrindinės šiandienos problemos, dėl kurių kreipiamasi į darbo ginčų komisiją yra darbo užmokesčio nesumokėjimas, ar vėlavimas atsiskaityti su darbuotojais, neteisėto atleidimo iš darbo bei darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Su tuo sutinka ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovai. Abstraktus, dviprasmiškas ir „suliberalizuotas“ darbo kodeksas, kurį skubiai, ,,versdamiesi per galvą“  priėmė LR Seimo valstiečiai duoda savo rezultatus – dirbantieji ,,užgulė“  apskričių darbo ginčų komisijas. Skundų skaičius auga, nes sankcijų už šiurkščius darbo įstatymų  pažeidimus nebuvimas klesti.   Prašymuose pradėti nagrinėti bylas  net 74 procentus  bylų sudaro dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Daugeliui žmonių nekelia abejonių, kad darbdaviai atvirai tyčiojasi iš dirbančiųjų, piktnaudžiauja esamomis Darbo Kodekso nuostatomis. Kokias išvadas dėl skandalingai didėjančių skundų formuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nei profsąjungos, nei  visuomenė nežino. Verta pažymėti jog visa tai vyksta  kai pagal ekonominius rodiklius šalies ekonominis lygis kyla.

Už šią statistiką negalime atsakomybės versti vien tik ant darbdavių ir darbo kodekso netikslumo.  Čia paskutinį tašką turi padėti Seimas, naujai išrinktas Seimas. Svarbu, kad pasibaigus rinkiminiams šūkiams visi pradėtų atlikti savo funkcijas.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ (pirmininkas Kęstutis Juknis) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bei kiti nacionalinių profesinių sąjungų atstovai, pasirašė 2021 metų nacionalinę kolektyvinę sutartį. Šis įvykis svarbus Lietuvos profesinių sąjungų nariams.

Nors ir nedidelis, bet skiriamas dėmesys profesinių sąjungų nariams. 2021 metų kolektyvine sutartimi, profesinės sąjungos nariams bus suteikiamos dvi papildomos mokamų kasmetinių atostogų dienos. Šios papildomos kasmetinių atostogų dienos pridedamos nesvarbu ar profesinės sąjungos nariui priklauso prailgintos ir papildomos atostogos. Taip pat pagaliau atkreiptas dėmesys į besimokinančius pagal formaliojo švietimo programas arba neformaliojo švietimo mokymo programose. Nuo šios sutarties įsigaliojimo, dirbantys ir besimokantys profesinių sąjungų nariai, turės teisę į iki 10 darbo dienų trunkančias mokymosi atostogas,  taip pat galės gauti iki 5 dienų sveikatos gerinimo atostogas mokant už jas vidutinį darbo užmokestį.

Viena iš aktualiausių šios nacionalinės kolektyvinės nuostatų yra pareiginės algos bazinis dydis. 2021 metams numatomi 177 eurai, kurie nepasiekė  iki 2008 metų lygio (183 eurai). Profsąjungos nesutiko su tokiu mažu baziniu užmokesčiu, tačiau išsiderėjo pažadą jog Lietuvos Respublikos finansų ministerija, 2020 metų gruodžio mėnesį paskelbus naujas mikroekonomines prognozes, nepamirš persvarstyti galimybės šį dydį padidinti. Šis pažadas įteisintas 2021 nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje.

Sutartį pasirašiusieji vieningai pritaria ir vykdo nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje pažymėtinus punktus, jų įgaliojimų ribose. Tikimąsi, jog ši sutartis paskatins profesinių sąjungų bendradarbiavimą. 2021 nacionalinės kolektyvinės sutarties sąlygos galioja tik sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams.

Pirmadienį visa Lietuva sužinojo Seimo rinkimuose dalyvavusių partijų duomenis. Daugiausia mandatų gavo opozicinė partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kurie susišlavė net 23 mandatus, valstiečių partija liko su 16 mandatų,  trečiąją vietą dalinasi skandalingoji Darbo partija ir prasčiau nei tikėtasi pasirodę socialdemokratai. Šios dvi partijos iškovojo po 8 mandatus.

Vienmandatėse apygardose kova buvo taip pat itin arši ir pateikė kiek netikėtus rezultatus. Palankių prognozių liaupsinamas Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) atstovas Linas Linkevičius, liko trečias. Antrajame rinkimų ture kovos konservatorė Dalia Asanavičiūtė ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Didelė staigmena, centro partijos lyderio Naglio Puteikio, Artūro Zuoko, Mindaugo Puidoko, Gedimino Kirkilo ir kitų garsių politikų išeliminavimas iš pirmojo turo. Apie kitus asmenis, kurie turėjo iliuzijų patekti į aukščiausiąją instituciją, net neanalizuosime. Tačiau, nesigilinat į antrojo turo prognozes, galima džiaugtis vienu aspektu: turime branginti ir saugoti vertybę – laisvus rinkimus.

Penktadienį LPS „Sandrauga“ pasirašė šakos kolektyvinę sutartį tarp švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir profesinių sąjungų. Šia sutartimi Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ skatina pokyčius, dėl švietimo bendruomenės interesų gynimo ir teigiamų perspektyvų. Mažai kas iš politikų domėjosi šia kolektyvine sutartimi.

LPS “Sandrauga“ atskiria politikų kalbas, pažadus, viešųjų ryšių akcijas nuo tikrų jų darbų.  Ir šių rinkimų rezultatuose visuomenė parodė, kad taip pat labai akivaizdžiai skiria, politikus kurie tik kalbėjo ir darė viešąjį ryšį, o kurie iš tikrųjų dirbo. LPS „Sandrauga“ kviečia nenusiminti žmonių, kurie turėjo avantiūristiškų iliuzijų patekti į Seimą. Darbo Lietuvoje užtenka visiems ir be Seimo. Tik mylint savo darbą, atstovaujant žmonių interesams galima realiai tikėtis būti įvertintam ir pastebėtam žmonių bei įgyti jų pasitikėjimą. Tik tada išbandę save savivaldos rinkimuose, galime svarstyti realią būtinybę kandidatuoti į Lietuvos Respublikos Seimą.

2020-10-09 pasirašyta kolektyvinė sutartis tarp švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Atstovavo, švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, taip pat Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė, ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Sigitas Vaitkevičius bei profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis

Šios sutarties pagrindinis tikslas suteikti kiekvienam asmeniui savarankiško ir aktyvaus gyvenimo pagrindus, padėti nuolat tobulinti savo gebėjimus, tapti visaverčiu demokratinės visuomenės nariu, aktyviai dalyvaujančiu socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime. Šia sutartimi siekiama gerinti švietimo ir mokslo kokybę, švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų darbuotojų ekonomines ir socialines sąlygas.

Naujai sudarytame švietimo mokslo plane siekiama mažinti moksleivių gamtos mokslų ir matematikos neraštingumą, sudaryti darbo grupę iš kompetentingų institucijų atstovų, kuri pateiktų pasiūlymus dėl profesinių pensijų kaupimo, užtikrinančio papildomas pensines garantijas mokytojams ir dėstytojams, galimybių ir įgyvendinimo.  Siekiama būtinai koreguoti priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų darbo laiką bei inicijuoti darbo apmokėjimo modelio koncepcijos svarstymą, parengti lėšų, skirtų švietimo įstaigų vadovų profesiniam tobulėjimui ir / ar mokymuisi, jų apskaičiavimo ir skyrimo tvarką. Didinant pedagoginių studijų patrauklumą, padidinti tikslinę paramą (iki 300 Eur) pedagoginių studijų studentams. Profesinių sąjungų nariams sudaryti galimybę dalyvauti profesinių sąjungų rengiamuose seminaruose, konferencijose, mokymuose ir kituose renginiuose suteikiant 3 darbo dienas per metus.

Ši sutartis aktuali visai švietimo sistemai. Ypatingai po visų šalyje nuskambėjusių ir vis dar skambančių streikų, ir žiniasklaidoje viešinamų nepasitenkinimu sistema. Pasak LPS ,,Sandrauga pirmininko  Kęstučio Juknio „Sutartis gal ir neideali, bet gruodžio mėnesį su nauja Vyriausybe atsižvelgiant į ekonomines-finansines prognozes sutartis bus tikslinama. Be abejo, profsąjungų nariams ( pasirašiusiųjų organizacijų) bus suteikiamo trys papildomos atostogų dienos paliekant vidutinį darbo užmokestį, numatytos ir kitos garantijos.“

Šio progreso švietimo sistema jau laukė ilgą laiką. Nors ši sutartis ir nepadarys sistemos visapusiškai patenkinančios visuomenės interesus, tačiau tai yra didelis ‚žingsnis‘ į priekį, siekiant išvengti ginčų ir švietimo sistemos darbuotojų interesų gynimo.