Santykinai mažai informacijos skelbiama apie profesines ligas. Kaip ir daugelis klausimų Lietuvoje, yra „užkraunama“ ant žmogaus pečių. Pats susirask informacijos, pats susižinok, pats išsiaiškink. Įstatymų leidėjas nenori įpareigoti darbdavio, sudaryti periodiškų sveikatos patikrinimų, ar imtis prevencinių priemonių dėl pavojingų ir kenksmingų darbo rizikų. O žmogus, sužinojęs, kad sveikatos problemos atsirado dėl darbo specifikos ir pradėdamas eiti ligos pripažinimo profesine keliu, pasiklysta įstaigų, kurioms turi pateikti atitinkamus dokumentus, vingrybėse.
„Asmuo, įtaręs, kad sveikatos sutrikimo priežastis ar liga gali būti susijusi su darbu, kreipiasi į šeimos gydytoją kuris nukreipia asmenį darbo medicinos gydytojo konsultacijai, tuomet jis išsiunčia pranešimą darbdaviui, apie įtarimą profesinę ligą, taip pat VDI skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos departamentui. Kaip manote, kai tiek įstaigų gauna informaciją apie galimą profesinį susirgimą darbdavys sužino apie jam bręstančias problemas ar ne ?
Darbuotojas su į
tariama galimai profesine liga, VDI skyriui pateikia visos darbinės veiklos aprašymą ir turimus dokumentus apie darbinės veiklos metu atliktas darbo funkcijas ir darbo metu veikusius kenksmingus veiksnius, o darbdavys pateikia informaciją apie darbuotojo darbo trukmę ir sąlygas.
Darbo medicinos gydytojas, ištyręs ir įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę ir remdamasis akte pateiktas duomenimis, nustato/nenustato profesinės ligos diagnozę (-es), užpildo ir pasirašo profesinės ligos patvirtinimo aktą, įteikia jį darbuotojui ir išsiunčia VDI skyriui.
Ištyrus profesinę ligą, darbdavys organizuoja prevencijos priemonių profesinės ligos (taip pat galinčių atsirasti tokių ar panašių profesinių ligų) priežastims pašalinti parengimą ir įgyvendinimą.
Nustačius profesinę ligą, pagaliau darbuotojas turi teisę į socialinio draudimo išmokas.“
Tai yra instrukcija, kurią nurodžiusi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/ka-svarbu-zinoti-apie-profesines-ligas-ju-tyrima-ir-nustatyma
Iš to matome, kad žmogus yra mėtomas iš vienos vietos į kitą. Demokratinės valstybės pagrindas yra rūpintis žmogumi, tačiau susidūrę su realybę, matome kad valdžiai žmonės yra tik marionetės. Skambūs žodžiai skanduojami rinkimų agitacijų metu, kad valdžios atstovai dirba žmonių naudai tėra tik žodžiai, kurie cituojami iš Lietuvos Respublikos himno.
Kaip darbo santykiai vystosi po to?
Remdamasi savo daugiamete praktika ,,Sandrauga“ pastebi, kad darbuotojo, kuriam pripažintas profesinis susirgimas, darbingumo lygis yra sumažėjas ir tada jis darbovietėje tampa nepageidaujamas. Nors darbdavys jo greitai atleisti dėl profesinė ligos negali, tačiau turi darbuotojui mokėti ligos išmokas. O po visų biurokratinių peripetijų ir darbuotojų saugos komisijos vizitų, darbdavys savo bendrovėje dar turi pakoreguoti darbo funkcijas, kurios gali sukelti profesinės ligos padarinius.
Tokie susirgimai bendrovėje, aiškia rodo, kad joje nėra pasirūpinta darbuotojų sveikatos saugumu. Taip jau natūraliai yra, kad darbdavys suinteresuotas, kad įmonė ir joje dirbantys darbuotojai jam neštų pelną ir žmogaus fiziniai poreikiai, sveikos ir saugios darbo sąlygos lieka nuošalyje. Iškilus vieno darbuotojo profesinių susirgimui, jų gali atsirasti ir daugiau, todėl dauguma žmonių, ypač regionuose tiesiog nesikreipia, nes nenori savo darbovietėje tapti nepageidaujamais ir papildyti bedarbių gretas.
Šią problemą turi spręsti ne tik profesinės sąjungos, tačiau ir naujai išrinkti, kalnus pasiruošę nuversti, tautos išrinktieji.
Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė